infa.lt

REUTERS

Gruodžio 5 d. įsigaliojo embargas Rusijos jūriniam naftos tiekimui į ES šalis. ES, Didžiojo septyneto šalys ir Australija taip pat nustatė viršutinę naftos iš Rusijos kainos ribą.

Prieš prasidedant karinei invazijai Ukrainoje ES šalims tekdavo apie 85 proc. Rusijos naftos tiekimo jūra.

Dabar Rusijos naftos eksportas nukreiptas į kitas rinkas, – didžiausios pirkėjos yra Kinija ir Indija.

Dėl Rusijos naftos embargo ES susitarė gegužės pabaigoje, tačiau Bulgarijai taikoma išimtis.

Sankcijos taip pat netaikomos tiekimui naftotiekiu „Družba”.

Sankcijos taip pat reiškia, kad uždraudžiamas Europos tanklaivių draudimo paslaugos naftos tiekimui iš Rusijos į trečiąsias šalis.

Nuo 2023 m. vasario 5 d. taip pat numatoma uždrausti pirkti naftos produktus.

Gruodžio 3 d. ES, G7 ir Australija susitarė dėl Rusijos naftos kainos viršutinės ribos parametrų.

Apribojimu nustatyta, kad sankcijas taikančių šalių bendrovės negali teikti tarpininkavimo, valdymo, draudimo ar kitų paslaugų, susijusių su Rusijos naftos gabenimu į trečiąsias šalis, išskyrus atvejus, kai nafta parduodama už mažesnę nei nustatyta viršutinė riba kainą.

Viršutinė naftos pardavimo kainos riba yra 60 JAV dolerių už barelį.

„Financial Times” pranešė, jog ruošdamasi viršutinei naftos kainos ribai ir naftos embargui Rusija intensyviai pirko senus tanklaivius, kurių šiai dienai, pasak leidinio, turi virš 100 vienetų. Leidinys pažymi, kad visų tų laivų galiojimo eksploatuoti laikas artėja link pabaigos (jų amžius 12-15 metų), todėl buvo pirkti už palankią kainą, greičiausiai tikintis, kad embargas netruks ilgiau nei išlaikys laivai.