infa.lt

Mirs nuo šalčio: Europoje šią žiemą daugiau žus nuo šalčio nei Ukrainoje mūšio lauke

Mirs nuo šalčio: Europoje šią žiemą daugiau žus nuo šalčio nei Ukrainoje mūšio lauke

30 lapkričio
17:05 2022

Bundestago posėdis. Karšta vieninteliam Scholzui | Michele Tantussi, Reuters

Šią žiemą ES nuo šalčio mirs daugiau žmonių nei nuo bombų ir sviedinių Ukrainoje. Tai apskaičiavo žurnalo „Atlantico” autoriai. Tačiau dėl to kalta ne Rusija, o beprotiška ES aplinkosaugos politika, įrodinėja autoriai. Pagrindinė klaida – atominių elektrinių uždarymas.

Kaip paskelbė žurnalas „Economist”, dėl didelių energijos kainų Europoje šią žiemą gali žūti daugiau žmonių nei mūšio lauke Ukrainoje.

Susirūpinusi dėl šio britų kolegų teiginio, „Atlantico” paprašė Dr. Drieu Godefridi, kelių knygų apie visos Europos krizes autoriaus, pakomentuoti šį teiginį. Pokalbyje dalyvavo Prancūzijos laisvosios medicinos sąjungos vadovas Jerôme’as Marty.

„Atlantico”: Pasak „The Economist”, Vladimiro Putino „energetinio ginklo”, t. y. aukštų energijos kainų, aukų skaičius gali būti didesnis nei iki šiol per mūšius Ukrainoje žuvusių žmonių skaičius. Kokiais skaičiais grindžiamas šis teiginys?

Drieu Godfridi: Šaltis žudo žmones. Mes tai pamiršome savo pasaulio dalyje, kurioje nuo 1945 m. nebuvo karo, savo šalyse, įpratusiose prie energijos gausos. Tačiau faktas lieka faktu, kad šaltis gali nužudyti žmones. Savo vaidmenį čia atliko ir energijos kainų kilimas prasidėjus karinei invazijai Ukrainoje.

Tačiau visų pirma grėsmę kelia jau dvidešimt metų mūsų „žaliojo” Europos elito vykdomos iliuzinės „aplinkosauginės” energetikos politikos padariniai. Šios pasekmės nėra baigtinės. Jie privertė ir toliau privers šimtus milijonų europiečių riboti elektros energijos vartojimą.

Taip pat turėsime taupyti šildymui skirtas lėšas. „The Economist” duomenimis, esant dabartinėms energijos kainoms, prie 2015-2019 m. vidurkio papildomai mirtų 147 000 europiečių.

Britų žurnalas taip pat imituoja situaciją švelnios žiemos atveju. Tuomet papildomų aukų skaičius būtų mažesnis: prarastume tik 79 000 žmonių daugiau nei tuo atveju, jei nuo 2014 m. nebūtume įsitraukę į visą „paramos pokyčiams” istoriją Ukrainoje.

Tačiau, jei žiema bus atšiauri, neteksime kur kas daugiau nei vidutiniškai: „ankstyvų mirčių” skaičius padidės iki 185 000. Palyginkite: iki šiol Ukrainoje žuvo šešiasdešimt tūkstančių karių.

Kitaip tariant, net ir geriausiu atveju (esant švelniai žiemai) dėl kylančių energijos kainų žus daugiau europiečių nei kareivių Ukrainos mūšio laukuose. Verta apsvarstyti.

– Kokią grėsmę žmonėms kelia kylančios energijos kainos? Koks ryšys tarp dujų kainų ir mirtingumo?

Jerome Marty: Politikai neatsižvelgia į padėties rimtumą. Pateiksiu jums pavyzdį: esu sveikatos priežiūros įstaigos direktorius, ir per metus už elektrą vidutiniškai sumokame 31 000 eurų.

Nuo kovo mėnesio man taikomi nauji tarifai: mano sąskaita padidėjo nuo 31 000 iki daugiau nei 200 000 eurų, ir aš neįsivaizduoju, kaip su tuo susitvarkysiu. Ir tai neatsižvelgiant į dujas. Nemanau, kad subsidijos gali padengti tokį skirtumą.

Tai labai pavojinga sveikatos priežiūros įstaigoms. Be to, ši grėsmė yra kolektyvinė: ji kyla ne tik atskiroms ligoninėms, bet ir visiems. Natūralu, kad šios energijos kainos turės įtakos prancūzų sveikatai.

Visų pirma klinikos turės įtraukti energijos kainas į operacinių nuomos išlaidas. Tai reiškia, kad chirurgams bus sunkiau dirbti. Chirurgai paprasčiausiai gali būti nepajėgūs susidoroti su šia krize, kaip ir radiologai, kurių išlaidos energijai gali būti mažesnės.

„Atlantico”: Taigi kyla pavojus, kad sveikatos priežiūros sektoriuje įvyks rimtas bankrotas. Tai būtų dar vienas smūgis mūsų ir taip trapiai sistemai.

Drieu Godfriedi: „The Economist” nerimauja ne be pagrindo, nes tokio energijos kainų sprogimo, kokį matėme per šiuos metus, Europoje dar nebuvo.

Statistiniame modeliavime taip pat turi būti atsižvelgiama į nacionalinę politiką, kuria siekiama suvaldyti ir „išlyginti” energijos kainas. Žvelgiant iš griežto mokslo perspektyvos, neturėtume pasitikėti matematiniais ateities modeliais, kai kalbama apie žmones. (Puikus pavyzdys – paniškos prognozės dėl mirtingumo įvairiais pastarosios pandemijos laikotarpiais.)

Vis dėlto, galioja universali tiesa: šaltis žudo. Šaltis žudo ir benamius, ir tuos, kurie laikinai atsidūrė gatvėje ir nerado vietos kur bent laikinai sušilti. Tai suprantama.

Tačiau šaltis taip pat prisideda prie žiemą padažnėjusių mirtinų ligų (virusų, kraujospūdžio); šaltis pražudo tuos, kurie bando šildytis alternatyviais, gaisro atžvilgiu pavojingais naminiais būdais (ypač kai dingsta elektra).

Damienas Ernstas: Straipsnyje teisingai pažymima, kad kai žmonės gyvena šaltyje, širdies ir kraujagyslių sistemai kyla didelių sunkumų. Didėja smūgių skaičius.

Žmonės taip pat linkę sirgti kvėpavimo takų ligomis ir infekcijomis. Kitas retai minimas dalykas – apsinuodijimas anglies monoksidu, kai taupant dujas naudojamos anglys arba netvarkingi kaminai (židiniai).

„Atlantico”: Kiek žmonių priversti taupyti šilumą?

Drieu Godfriedi: Sunku pasakyti. Skaičiuojama, kad Prancūzijoje beveik 7 mln. namų sunaudoja daug energijos. Tačiau galima daryti prielaidą, kad 20-30 proc. gyventojų turės išjungti šildymą, kad mokėtų mažiau.

Vis dėlto sunku tiksliai nustatyti, kada rizika taps tikrai didelė. Pietų šalys paprastai yra mažiau jautrios šaltiems orams nei šiaurės šalys, tačiau jos mažiau atsparios netikėtai atšiaurioms žiemoms, net ir trumpalaikiams šalčiams.

Priežastis: jų pastatai blogiau šildomi, blogiau izoliuojami, nes didžiąją metų dalį to paprasčiausiai nereikia. Žurnalo „Economist” duomenimis, Portugalijoje žiemą per savaitę miršta 36 proc. daugiau žmonių nei vasarą, o Suomijoje – tik 13 proc.

– Didelės rizikos pacientų buvo paprašyta susisiekti su regionine sveikatos agentūra, jei nutrūktų elektros tiekimas. Kokia šio klausimo padėtis?

Jerome Marty: Valdžios institucijos nežino, kas laukia šią žiemą, todėl ramina save. Tačiau, skirtingai nei ligoninės, medicinos biurai nėra prioritetas.

Atėjus šaltiems orams, kai kurie gydytojai turės priversti savo pacientus laukti nešildomose patalpose. Tai dar kartą įrodo, kad reikia skirti daugiau dėmesio medicinai.

– Yra keturi žiemos sukeliami rizikos veiksniai. Ką žinome apie tai, kas žiemą kelia pavojų gyvybei?

Jerome’as Marty: Žinome, kad organizmą silpnina pasikartojančios epidemijos, ir tai yra pirmasis rizikos veiksnys. Kai kurie žmonės dėl skurdo negali apšildyti savo namų, ir tai yra antrasis veiksnys.

Organizmas praranda atsparumą ir tai yra trečiasis veiksnys. Be to, izoliacija yra beveik pagrindinis rizikos veiksnys. Daugelis pagyvenusių žmonių praranda alkio ar troškulio pojūtį, jei yra peršalę arba užsikrėtę nežinomu virusu.

Ir paprasčiausiai nėra kam jiems pranešti, kad jie išsekę arba kad jiems gresia nušalimai. Tai gali būti labai pavojinga. Žiemą padidėja visi sveikatai pavojingi veiksniai.

– Ar tai reiškia, kad atšiauresnės žiemos yra pavojingesnės žmonių gyvybei?

Jerome Marty: Žinoma, nepalankiomis sąlygomis gyvenantiems ar pastogės neturintiems žmonėms yra sunkiau. Aznavouras apie tai gerai dainavo: „Man atrodo, kad po saule visos nelaimės bus lengvesnės. Lengviau gyventi lauke esant 20 °C nei -5 °C. Lengviau gyventi švelniame, bet sausame klimate nei tame, kur nuolat lyja.

– Ar dažnai pamirštame, kiek žmogui kainuoja žiemos šaltis? Kiek mirtingumas priklauso nuo šalčio?

Drieu Godfriedy: Europa, dar prieš susikuriant ES, iš esmės buvo grindžiama siekiu pasigaminti pakankamai pigios energijos savoje šalyje, nesikreipiant į Aziją ar Afriką.

Dvi iš trijų esamų pramonės šakų – anglių ir plieno bei branduolinės energijos – atliepė į šį norą. Ilgą laiką Europos energetikos politiką formavo tokie ekspertai kaip Samuelis Furfari, vizionieriai, humanistai, kurie suvokė, kad energija yra visų žmogaus egzistencijos formų pagrindas.

Deja, šiandien Europos Komisijoje dominuoja fanatikai, radikalai, pseudoaplinkosaugininkai. Tai tokie žmonės, kaip iš išorės nepastebimas technokratas Fransas Timmermansas, kuris iš tiesų yra „žaliasis” radikalas. Tokių pamišusių radikalų įtaka Europos Parlamente yra dar didesnė.

Daug ką savo energetikos sistemoje mes, prancūzai, sugriovėme patys. Prancūzijos branduolinę pramonę sugriovė prezidentas Emmanuelis Macronas. Dabar, antrosios kadencijos metu, E. Macronas stengiasi skubiai sutvarkyti mūsų branduolines elektrines, tačiau jų gedimai vyko daug greičiau nei remontas.

Belgija kaip pamišėlė užsispyrusi uždarė puikiai veikiančius branduolinius reaktorius Ukrainos konflikto įkarštyje. Vokietija parsidavė Rusijai, o paskui su ja susipyko.

Didžiausius Europos aplinkosaugos judėjimus iš esmės finansuoja (perka, korumpuoja) „Gazprom”, t. y. Rusijos vyriausybė.

Jau dvidešimt metų vykdoma aplinkos apsauga lėmė tai, kad mes, aukštos kultūros europiečiai, įžengiame į žiemą kaip krūvelė ne pagal orą apsirengusių apiplyšėlių-prasčiokų.

Būtent ES dešimtys tūkstančių žmonių, mažiausiai prisitaikiusių, mirs nuo šalčio, bus pirmosios tiesioginės mūsų beprotiškos „taikomosios ekologijos” aukos.

Nuo šiol su tokia žudikiška ideologija reikia kovoti visomis teisėtomis demokratinėmis priemonėmis. Tai tiesiogine prasme išgyvenimo klausimas.

PAREMTI infa.lt         → Naujienlaiškis
žiūrėjo 219

Žymos

Atsiliepimų 2

  1. a.š.    -  2022-11-30, 08:38

    Kaip nekeista dar į paviršių kartais prasimuša proto likučiai

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Pirmiausia,    -  2022-11-30, 11:36

    tai butent Prancuzijos energetika tebera pilnai valstybine ir branduoline! Ir energija dabar tiekia net Vokietijai. Tai is kur tokios elektros ir silumos kainos salyje,kuriai „Gazpromas” itakos neturejo ir neturi!? Panikos pylimas,pateisinant aukstas kainas,kurios kilo dar gerokai iki pacios ES skatinamo karo Ukrainoje!? Tai prasykite dabar pigiu resursu is uzjurio seimininku! Gal duos,uz beprotiska uolia tarnyba!?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
infa.lt

Apklausa

Ar jūs pasitikite rinkimais? T.y. tuo, kad jie vyksta sąžiningai?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Prof. Rasa Čepaitienė:  „kada gi mes pakelsim baltąją kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu bangą?”

Prof. Rasa Čepaitienė: „kada gi mes pakelsim baltąją kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu bangą?”

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    EŽTT: knyga, kurioje aprašomos homoseksualų santuokos – tinkama vaikams. Autorė pergalės nesulaukė

EŽTT: knyga, kurioje aprašomos homoseksualų santuokos – tinkama vaikams. Autorė pergalės nesulaukė

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. O kas toliau?

Jolanta Blažytė. O kas toliau?

atsiliepimų 10 Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis. Šlykštu girdėti, kaip ginamas kaltinamasis pedofilija, o nešnekama apie pagalbą aukoms

Ramūnas Karbauskis. Šlykštu girdėti, kaip ginamas kaltinamasis pedofilija, o nešnekama apie pagalbą aukoms

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    „Ar mes dar šio pasaulio žmonės, ar jau amžinos mirties sapne?..“

„Ar mes dar šio pasaulio žmonės, ar jau amžinos mirties sapne?..“

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Valdas Vižinis. Naujasis Lietuvos pedofilijos  veidas

Valdas Vižinis. Naujasis Lietuvos pedofilijos veidas

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Prof. Ignas Vėgėlė: „Dar kartą apie Kriminalinę žvalgybą”

Prof. Ignas Vėgėlė: „Dar kartą apie Kriminalinę žvalgybą”

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Tomas Bartkus. Kai paskaitai produktų sudėtį, malda prieš valgį įgauna visai kitokią prasmę

Tomas Bartkus. Kai paskaitai produktų sudėtį, malda prieš valgį įgauna visai kitokią prasmę

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Kodėl tiek daug „beprotiškų dešiniųjų sąmokslo teorijų” pasirodė esančios tiesa

Kodėl tiek daug „beprotiškų dešiniųjų sąmokslo teorijų” pasirodė esančios tiesa

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Ar kairieji sugebės suvokti, ką padarė?

Ar kairieji sugebės suvokti, ką padarė?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Dirbtinis intelektas prieš tikrąjį žmogiškumą

Dirbtinis intelektas prieš tikrąjį žmogiškumą

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Partizaninis informacinis karas

Partizaninis informacinis karas

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blazytė. Apie Aną Kareniną

Jolanta Blazytė. Apie Aną Kareniną

atsiliepimų 8 Skaityti visą įrašą
    Orwelynas: Čmilytė ir Šimonytė galės gauti žvalgybos duomenis apie politinius oponentus

Orwelynas: Čmilytė ir Šimonytė galės gauti žvalgybos duomenis apie politinius oponentus

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą

liaudiesmenas.livejournal.com P.S.ankstesnius postus galima pamatyti,apačioje paspaudus “Previous 10”...

Tai buvo numatyta įgyvendinti visame pasaulyje:     Kinijoje į viešą tupyklą patekti galima tik...

Yra pilna nepalyginamai patrauklesnių reklamų rusų kalba - lengvatikiams. 1000 Eurų - kitą dieną, po...

Dar vienas manipuliavimas žmonėmis...

"Patriote", tai tu dar tokio išsivystymo lygio, jog nesuvoki esmės? Tau vis dar DŪMAI galvytėje,...

"ix", taip idiotiškai apie šamanus negalvoja net paleckiuko abor tavimo iš visuomenės pašvinkusios liekanos......

ix

pasiskaitykit, ką tuo klausimu mano kai kurie pranašai, šamanai ar lamos......

Ten dangiškoji jeruzalė. O kaip manot kur šiaurės jeruzalė buvo ir tikriausiai atsiras?...

Juk valdzioje jau dabar visi apipjaustyti! Ir prisivoge jau daugiau,nei zydu bankai......

Ukraina - unikali valstybė, jos negalima lyginti su Afganistanu ar Afrika... Pasakė, - reiškia taip...

Nedelsiant, nes Putino barbarų ir teroristų armija ukrainiečius žudo kiekvieną dieną....