infa.lt

nuotr.: industrywired.com

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus Mathiaso Cormanno teigimu, viešosios išlaidos turi būti sumažintos atsisakant iškraipančių ir aplinkai žalingų žemės ūkio subsidijų, praneša Euractiv.

Ketvirtadienį ir penktadienį (lapkričio 3-4 d.) Paryžiuje susirinkę 48 EBPO šalių žemės ūkio ministrai prieš kitą savaitę vyksiančią COP27 – kasmetinę JT klimato kaitos konferenciją – aptarė pasaulinį aprūpinimą maistu ir tvarią maisto gamybą, atsižvelgiant į sparčiai augančias maisto kainas ir klimato sukrėtimus.

Įžanginėje kalboje EBPO generalinis sekretorius J. Cormannas sakė, kad visame pasaulyje vyriausybės žemės ūkio sektoriui kasmet skiria daugiau kaip 800 mlrd. dolerių subsidijų ir kitos paramos, o investicijoms į inovacijas skiriama tik 13 proc. šios paramos.

„Vietoj to pernelyg didelė šios paramos dalis yra neveiksminga, nes pajamos ūkininkams perduodamos netolygiai, daugiau naudos gaunant stambesniems ūkininkams, ir pernelyg dažnai kenkia aplinkai”, – sakė jis.

J. Cormannas paragino EBPO šalis nares „pakeisti šią tendenciją palaipsniui atsisakant iškraipančių subsidijų ir nukreipiant viešąsias išlaidas” į tvaresnį ir atsparesnį žemės ūkį ir maisto sistemas.

Jis taip pat paragino „išlaikyti atviras ir skaidrias rinkas”, o tai reiškia panaikinti eksporto apribojimus.

Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministras ir vienas iš EBPO žemės ūkio ministrų susitikimo pirmininkų Damienas O’Connoras, su kuriuo susisiekė EURACTIV, sakė, kad jis „visada pasisakys už žemės ūkio subsidijų, kurios prisideda prie neefektyvios gamybos, nekontroliuojamo išmetamųjų teršalų kiekio ir iškreiptų rinkos kainų, reformą”.

Nors Naujoji Zelandija neturi subsidijų programos ūkininkams, jis sakė, kad „šalys pačios imasi spręsti šią problemą” ir „vis labiau suvokia, kad žalingos žemės ūkio subsidijos kenkia pasaulio aplinkai”.

Europos Sąjunga turi vieną didžiausių pasaulyje žemės ūkio subsidijavimo programų – 270 mlrd. eurų vertės Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Istoriškai BŽŪP buvo kritikuojama per prekybos derybas su trečiosiomis šalimis dėl pernelyg didelio protekcionizmo.

„Taršus” žemės ūkis

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje EBPO peikė BŽŪP dėl to, kad ji nepadeda siekti ekologinių tikslų, nors bloko žemės ūkio išlaidos klimato kaitos veiksmams yra didelės.

Ataskaitoje palyginta 54 šalių žemės ūkio politika, atkreipiant dėmesį į kitas valstybes, kuriose finansinė parama nėra veiksmingai nukreipta į klimato kaitos veiksmus žemės ūkio sektoriuje.

BŽŪP žalioji architektūra buvo reformuota 2021 m., kad būtų skatinama „žalesnė” ūkininkavimo praktika taikant vadinamąsias ekologines schemas. Tačiau, kaip teigiama liepos mėn. paskelbtoje EBPO ataskaitoje, savanoriškų paskatų schemų, tokių kaip ekologinės schemos, nepakanka, todėl ES turės nustatyti žemės ūkio išmetamųjų teršalų įkainius ir apmokestinimą.

Lapkričio 4 d. EBPO ministrų pasirašytoje galutinėje deklaracijoje šalys taip pat raginamos įvertinti „žemės ūkio politikos veiksmingumą ir efektyvumą, kad būtų skatinama siekti geresnių aplinkosaugos rezultatų, be kita ko, nagrinėjant aplinkai žalingas ir naudingas subsidijas”.

Pirmą kartą žemės ūkis bus pagrindinė tema Jungtinių Tautų Organizacijos Šalių konferencijos 27-ojoje sesijoje, kuri vyks 2022 m. lapkričio 6-18 d. Šarm el Šeiche (Egiptas), ir šiai temai bus skirta visa diena (lapkričio 12 d.).

„Turime atnaujinti pastangas, kad užtikrintume, jog žemės ūkio politika visiškai atitiktų mūsų ilgalaikius klimato kaitos tikslus ir 27-osios Šalių konferencijos rezultatus”, – sakė EBPO generalinis sekretorius.

Kadangi maisto sistemoms tenka maždaug trečdalis pasaulio išmetamųjų teršalų, jis teigė, kad žemės ūkio sektoriuje labai svarbu imtis „plataus užmojo ir veiksmingų veiksmų klimato kaitos srityje”.

infa.lt: Kitaip tariant, mūsų bočiai šimtmečius kūrę tinkamiausią žemės ūkio darbo schemą nieko nežinojo ir nesuprato ką daro? – O štai šie politikai, žemės ūkio mokslą suprantantys tiek, kiek pamato apie jį per TV, žino kas žmonijai geriau? Siūlomas variantas atsisakyti subsidijų, šiaurinėms šalims bus smūgis į paširdžius, nes ten klimato sąlygos kur kas mažiau palankios žemės ūkiui nei pietuose.

Jos iš karto taps nekonkurencingomis lyginant su iš pietinių šalių atvežamais žemės ūkio produktais. Kitas dalykas – žemės ūkio technika ir aptarnavimas nuolat brangsta, ir be subsidijų tampa tiesiog neįperkama. Tai tiesiog žemės ūkio, strateginės kiekvienos valstybės apsirūpinimo maistu srities, sunaikinimas. O gal to ir siekiama?