infa.lt

© Janine Schmitz/photothek.net

Berlynas turi pakeisti savo santykius su Kinija, nes ši šalis grįžta prie atviresnės „marksistinės-leninistinės” politinės trajektorijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, apie ką rašo Politico.

Straipsnyje, skirtame POLITICO ir Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung”, Scholzas gynė savo ketvirtadienio kelionę į Kiniją, tačiau pabrėžė, jog Vokietijos bendrovėms reikės imtis priemonių, kad sumažintų „rizikingą priklausomybę” pramonės tiekimo grandinėse, ypač kalbant apie „pažangiausias technologijas”.

Olafas Scholzas pažymėjo, kad prezidentas Xi Jinpingas sąmoningai vykdo politinę strategiją, kuria siekiama, kad tarptautinės bendrovės taptų priklausomos nuo Kinijos.

„Ką tik pasibaigusio Komunistų partijos suvažiavimo rezultatai vienareikšmiški: marksizmo-leninizmo priesakai užima daug platesnę erdvę nei ankstesnių suvažiavimų išvadose … Kinijai keičiantis, turi keistis ir mūsų bendravimas su ja”, – rašė Scholzas.

Pastaraisiais metais Vokietija sulaukė aštrios kritikos dėl to, kad pastūmėjo Europą į strategiškai pražūtingą priklausomybę nuo rusiškų dujų, o dabar Berlynas turi atremti kaltinimus, kad daro lygiai tokias pačias klaidas, priklausydamas nuo Kinijos kaip gamybos bazės ir prekybos partnerės.

Nors O. Scholzas parodė atsargumą Kinijos atžvilgiu, jis toli gražu nesakė, kad Vokietija ketina iš esmės pakeisti savo iš esmės jaukius santykius su Kinija.

Iš tiesų jis aiškiai pakartojo savo pirmtakės Angelos Merkel žodžius primygtinai tvirtindamas, kad (neįvardytos, bet akivaizdžiai identifikuotos) Jungtinės Valstijos neturėtų įtraukti Vokietijos į naują šaltąjį karą su Pekinu.

„Vokietija, kuri iš visų šalių taip skaudžiai patyrė susiskaldymą Šaltojo karo metu, nėra suinteresuota, kad pasaulyje atsirastų nauji blokai”, – rašė jis.

„Kalbant apie Kiniją, tai reiškia, kad, žinoma, ši šalis, turinti 1,4 mlrd. gyventojų ir ekonominę galią, ateityje vaidins svarbų vaidmenį pasaulio arenoje – kaip ir ilgą laiką istorijoje.”

Sunkiai užmaskuotai kritikuodamas Vašingtono politiką, O. Scholzas teigė, kad Pekino iškilimas nepateisina „kai kurių raginimų izoliuoti Kiniją”.

Svarbiausia, kad jis pabrėžė, jog tikslas nėra „atsieti” arba nutraukti gamybos ryšius su Kinija. Tačiau, jis pridūrė, kad „rimtai” vertina prezidento Xi teiginį, jog Pekino tikslas yra „sugriežtinti tarptautinių gamybos grandinių priklausomybę nuo Kinijos”.

O. Scholz planuoja vėlai ketvirtadienį išskristi į Pekiną ir penktadienį vyks į vienos dienos kelionę į Kinijos sostinę, kur jis bus pirmasis Vakarų šalių vadovas, susitikęs su Xi nuo jo perrinkimo, ir pirmasis G7 grupės, kurią sudaro pirmaujančios ekonomikos šalys, lyderis, apsilankęs Kinijoje po koronaviruso pandemijos protrūkio.

Kancleris taip pat siekė atremti kritiką, kad jo kelionė kenkia bendram Europos požiūriui į Kiniją.

Pasak Prancūzijos pareigūnų, prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė jO. Scholzui kartu apsilankyti pas Xi, kad pademonstruotų vienybę ir parodytų, jog Pekinas negali suskaldyti Europos šalių, supriešindamas jų ekonominius interesus – šią iniciatyvą Vokietijos kacleris atmetė.

„Vokietijos politika Kinijos atžvilgiu gali būti sėkminga tik tada, kai ji bus įtraukta į Europos politiką Kinijos atžvilgiu”, – rašė O. Scholzas.

„Todėl rengdamiesi mano vizitui glaudžiai bendravome su savo Europos partneriais, įskaitant Prezidentą E. Macroną, taip pat su savo transatlantiniais draugais.”

Scholzas teigė norintis, kad Vokietija ir ES bendradarbiautų su augančia Kinija, taip pat ir svarbiu klimato kaitos klausimu, o ne bandytų ją atstumti.

Kartu jis perspėjo Pekiną, jog šis neturėtų vykdyti politikos, kuria siekiama „hegemoninio Kinijos dominavimo ar net sinocentrinės pasaulio tvarkos”.

Scholzas taip pat paragino Kiniją nutraukti paramą Rusijos karui prieš Ukrainą ir užimti kritiškesnę poziciją Maskvos atžvilgiu: „Kaip nuolatinei [Jungtinių Tautų] Saugumo Tarybos narei, Kinijai tenka ypatinga atsakomybė, – rašė jis. „Svarbūs aiškūs Pekino žodžiai, skirti Maskvai – užtikrinti, kad būtų laikomasi Jungtinių Tautų Chartijos ir jos principų.”