infa.lt

vaizdo įrašo kadras

Dujų ir elektros energijos kainos sparčiai auga, o tai verčia įmones bankrutuoti. Artėjant recesijai, ekonomikos ministras Robertas Habeckas paskelbė apie apsaugos priemones Vokietijos bendrovėms, rašo DW.

Duona, bandelės, pyragai ir keksiukai – štai kuo garsėja Plaz kepykla.

„Esame klasikinė amatininkų kepykla, kurioje gaminiai tiesiai iš krosnies parduodami švieži į parduotuvės prekystalį”, – sakė kepėjas Tobijas Plazas iš Eutingeno kaimo netoli Štutgarto pietvakarių Vokietijoje.

Šeimos įmonė buvo įkurta 1890 m., o Plazas yra ketvirtos kartos kepimo meistras. Praėjusiais metais jis visiškai pertvarkė savo parduotuvę; dabar klientai pro stiklinį langą gali matyti kepyklos gale esančią kepyklą ir stebėti, kaip vyksta gamyba, laukdami, kol bus aptarnauti prie prekystalio.

Tačiau šiuo metu Plazas nebežino, ar jam pavyks išsilaikyti versle. Rugpjūčio pabaigoje jis gavo laišką iš dujų tiekėjo. Vietoj ankstesnių 721 euro per mėnesį nuo 2022 m. spalio 1 d. už šildymą ir karštą vandenį jis dabar turės mokėti 2 588 eurus. Į šią sumą net neįskaičiuotos išlaidos už kepimo krosnelę. Plazas yra sudaręs dujų sutartį, pagal kurią iki metų pabaigos užtikrinamas dujų tiekimas senąja kaina.

Tačiau, jei dujų kainos ir toliau kils, kepyklos metinė sąskaita už dujas vien tik už orkaitę gali siekti 42 000 eurų, kai šiuo metu ji siekia 12 000 eurų.

Dujų tiekėjo laišką kepėjas paskelbė socialiniuose tinkluose „Facebook” ir „Instagram”, pridėdamas komentarą: „Norime tuo pasidalyti su jumis, kad suprastumėte, kodėl turime koreguoti savo kepinių kainas.”

Jis rašo, kad taip pat didės elektros energijos ir žaliavų kainos, ir priduria: „Kuo tai baigsis? Mieli Štutgarto ir Berlyno politikai, kada pagaliau atsibusite ir ateisite į protą?”

Kas trečiai įmonei iškilo egzistencinė grėsmė

Atrodo, kad kepėjo žinia liko neišgirsta. Pagalbos priemonių paketas, apie kurį vos praėjusią savaitę paskelbė centro kairiųjų socialdemokratų (SPD), žaliųjų ir į verslą orientuotų laisvųjų demokratų (FDP) federalinė vyriausybė, pirmiausia buvo skirtas privatiems namų ūkiams. Verslininkai jaučiasi palikti nuošalyje, todėl daugelis jų išsakė piktą kritiką vyriausybei.

Vokietijos pramonės federacijos (BDI) prezidentas Siegfriedas Russwurmas kalbėjo apie „didelius trūkumus ir spragas lengvatų pakete”.

BDI atliko pramonės įmonių apklausą, kuri parodė, jog 58 proc. įmonių sprogstančias energijos sąnaudas apibūdina kaip „didelį iššūkį”, o 34 proc. teigė, kad tai kelia grėsmę jų egzistavimui. BDI duomenimis, beveik viena iš dešimties Vokietijos įmonių jau sumažino arba net sustabdė gamybą.

Kas mokės už dideles kainas?

Tai pasakytina ir apie kvalifikuotus amatininkus. „Kasdien sulaukiame skubių skambučių iš įmonių, kurios atsidūrė ties gamybos nutraukimo riba – iš dalies dėl to, kad šio milžiniško energijos kainų augimo nebegali kompensuoti kainos klientams”, – įspėjo Vokietijos kvalifikuotų amatų konfederacijos prezidentas Hansas Peteris Wollseiferis (Hans Peter Wollseifer), duodamas interviu kelių laikraščių žurnalistams. Jis įspėjo, kad dabar Vokietijoje gali būti daugiau bankrotų nei per COVID-19 pandemiją.

Kiekvieną dieną atsiranda naujų pavyzdžių: Tualetinio popieriaus gamintoja Hakle kreipėsi dėl bankroto, nurodydama, kad padidėjo gamybos sąnaudos, kurių negalėjo padengti mažmeninės kainos. Plieno bendrovė Arcelor Mittal uždarė dvi gamyklas šiaurės Vokietijoje ir išleido savo darbuotojus atostogų, kad valstybinis nedarbo draudimas imtųsi veiksmų ir išmokėtų jiems atlyginimus.

Vokietijai gresia recesija

Jei įmonė nutraukia gamybą, tai paprastai turi toli siekiančių pasekmių kitiems ekonomikos sektoriams. Pavyzdžiui, Stickstoffwerke Piesteritz įmonė Saksonijoje-Anhalte nebegali sau leisti eksploatuoti amoniako gamyklų, todėl jas uždarė. Dėl to pritrūko „AdBlue” – karbamido tirpalo, kuriuo valomos dyzelinių transporto priemonių išmetamosios dujos. Jei transporto priemonėje pritrūksta skysčio, jos variklis neįsijungia, kol „AdBlue” bakas nepapildomas, todėl gali sustoti ir krovinių vežimas.

Ekonomistai mano, kad Vokietijai gresia recesija – laikinas ekonomikos nuosmukis, kai sumažėja prekybos ir pramonės aktyvumas, paprastai pasireiškiantis BVP sumažėjimu per du ketvirčius iš eilės, – panaši į ekonominį nuosmukį per COVID pandemiją. Verslo asociacijos vieningai reikalauja, kad Vokietijos vyriausybė nedelsdama inicijuotų pagalbos programas ir rastų sunkmečio sprendimus ekonomikai.

Vokietijos vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą. Kiek daug, paaiškėjo šią savaitę, kai ekonomikos ministras Robertas Habekas (Robert Habeck), akivaizdžiai išsekęs, pasirodė per interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF ir buvo paklaustas, ar nebijo bankrotų bangos. Akivaizdžiai siekdamas, kad situacija neatrodytų tokia dramatiška, jis kalbėjo nenuosekliai, priversdamas žiūrovus abejoti, ar ministras pats supranta, ką reiškia nemokumas.

The German Minister of Economics, Robert Habeck:
‘Bakeries, craft businesses, cleaning companies…. they can just stop producing this year, but they don’t go insolvent. They don’t work into the red.’#Germany #EnergyPrices #Energy pic.twitter.com/A9poyIZkjk

— TheRealTom™ ✊ (@tomdabassman) September 7, 2022

Po dviejų dienų, kalbėdamas federaliniame parlamente, Bundestage, jis pažadėjo daugiau paramos verslo sektoriui. „Apsaugosime mažąsias ir vidutines įmones”, – sakė jis ir paskelbė apie rudens ir žiemos pagalbos išmokas, panašias į pagalbą, suteiktą koronaviruso pandemijos metu. Nuo spalio mėnesio įmonės, kurios taupydamos dujas bus priverstos sumažinti gamybą, pradės gauti finansines kompensacijas, sakė Habeckas.

Jis pridūrė, kad finansinė parama planuojama teikti ribotą laikotarpį, kad įmonės galėtų išsilaikyti, kol Europoje bus imtasi veiksmų aukštoms elektros energijos ir dujų kainoms sumažinti.

Tačiau ar to pakaks? Halės Leibnico ekonominių tyrimų instituto (IWH) profesorius Steffenas Mülleris teigė, kad kylančios energijos kainos ir sparčiai augančios paskolų palūkanos nėra laikinas reiškinys, o išliks vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

„Tokioje situacijoje trumpalaikės pagalbos programos pirmiausia keliems mėnesiams atideda problemas – mokesčių mokėtojų sąskaita”, – atsakydamas į DW užklausą rašė Mülleris. „Priemonės, kurios kuriam laikui sumažina energijos kainas, nėra protingos, nes jos atima paskatas taupyti energiją, o būtent to mes negalime sau leisti.”

Jo nuomone, prasmingiau būtų teikti mažų palūkanų paskolas, specialiai skirtas pereiti prie energiją taupančių gamybos procesų.

„Net ir po šios žiemos energijos kainos nesumažės iki pastarųjų metų lygio. Tad matysime struktūrinius pokyčius link ekologiškesnės pramonės, kuriuos paspartino krizė”, – pareiškė jis, pabrėždamas, kad valstybė gali padėti bendrovėms pereiti prie šio proceso.

infa.lt: Jei iki galo perskaitėte, matote kokių nevykėlių yra vadovaujama Europa ir net didžiausia jos ekonomika – Vokietija. Tai tiesiog verslo ir žmonių uždirbtų pinigų skirstymo kartelis, kuris pasikeitus situacijai nebežino ko griebtis. O jei dar pridursime, kad prie situacijos pasikeitimo aktyviai prisidėjo jie patys – matysime bendrą paveikslą, kur link juda Europa ir Vakarai.