infa.lt

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas –
FOTO: PIERRE ALBOUY/REUTERS

Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) svarsto galimybę išjungti kai kuriuos dalelių greitintuvus, kai energijos pikinis poreikis yra didžiausias. Organizacija taip pat neatmeta galimybės prireikus sustabdyti Didžiojo hadronų greitintuvo darbą, teigia CERN Energijos valdymo komisijos vadovas Seržas Klaudė (Serge Claudet) leidiniui „The Wall Street Journal” (WSJ) .

Pasak S. Claudet, CERN stengiasi išvengti staigaus elektros energijos tiekimo nutraukimo, dėl kurio galėtų nustoti veikti Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas, kainuojantis daugiau kaip 4,4 mlrd. dolerių.

Serge’as Claudet pridūrė, kad CERN derasi su energijos tiekėju, Prancūzijos bendrove EDF SA, dėl išankstinio įspėjimo prieš 24 valandas, kad prireikus galėtų sumažinti elektros energijos suvartojimą.

CERN taip pat gali uždaryti kai kuriuos dalelių greitintuvus, kad sumažintų energijos sąnaudas. Tai turėtų sumažinti elektros energijos suvartojimą 25%, sakė jis.

„Mums tikrai rūpi elektros energijos sistemos stabilumas,  darome viską, ką galime, kad išvengtume elektros energijos tiekimo sutrikimų mūsų regione”, – sakė Serge’as Claudet.

Kaip rašo WSJ, CERN piko valandomis sunaudoja maždaug trečdalį energijos, reikalingos Ženevai, netoli kurios yra įsikūręs, aprūpinti.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas – tai apvalus tunelis, kuriame įrengtas įkrautų dalelių greitintuvas. Jis yra 100 metrų po žeme, Prancūzijos ir Šveicarijos sienų ribose. Be Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo, CERN išdėstyti dar penki dalelių greitintuvai.

Energetikos krizė palietė ir mokslą, tačiau didžiosioms spekuliantų elektra korporacijoms tas nė motais – krizės, kurias dažniausiai jos pačios ir inicijuoja – pats geriausias jų pelnų šaltinis.

Yra dar vienas niuansas – CERN naudojamas energijos kiekis, dabartinėmis kainomis, mokesčių mokėtojams atsieina ne vieną milijoną eurų per dieną. Brangus mokslas.