infa.lt

Įsiklausykite į „Amnesty International” žinią ir nešaudykite į pasiuntinį

13 rugpjūčio
17:33 2022
Sugriautas namas Ukrainoje

youtube kadras

„Amnesty International“ buvo apkaltinta „kaltės perkėlimu“ aukai, kai kritikavo Ukrainos kariuomenę, rašo „Politico“. Tačiau, anot straipsnio autoriaus, neteisinga kaltinti žmogaus teisių aktyvistus, net jei jų pranešimas yra neparankus Volodymyrui Zelenskiui ir Vakarams.

Autorius, Polas Teiloras (Paul Taylor), POLITICO redaktorius, veda rubriką „Europe At Large”.

Organizacija, už savo darbą gavusi Nobelio taikos premiją, jau 60 metų skleidžia žinią apie baisiausius nežmoniškumo atvejus. Ji dažnai įžeidinėjo šio pasaulio galinguosius ir gėdino liberalias demokratijas, kurios pažeidžia jų pačių principus.

Šiandien „Amnesty” kaltinama, kad „kaltina aukas” ir yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino „naudingi idiotai”, nes paskelbė pareiškimą, kuriame kritiškai vertina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų elgesį tuo metu, kai Vakarų remiama demokratija priešinasi Rusijos invazijai. Tačiau neteisinga kaltinti grupę dėl to, kad ji kritikuoja Ukrainą.

Būkime skaidrūs: „Amnesty” nepaliaujamai kritikavo Maskvos agresyvų karą prieš kaimyninę šalį, dokumentavo civilių gyventojų represijas, rinko karo nusikaltimų, kankinimų ir žmonių dingimų įrodymus, smerkė humanitarinės pagalbos civiliams karo zonoje blokavimą. Jų vertinimai paskatino Rusijos valdžios institucijas balandžio mėn. uždaryti grupės biurą Maskvoje ir kitų tarptautinių nevyriausybinių organizacijų biurus, kurie visi buvo pavadinti „užsienio agentais”.

Tačiau viena ataskaita, kurioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos kritikuojamos dėl pavojaus civilių gyvybėms, nes jos veikia kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose, sukėlė Ukrainos ir Vakarų pasipiktinimo audrą ir paskatino atsistatydinti „Amnesty” Kijevo biuro vadovę Oksaną Pokalčiuk bei vieną iš „Amnesty International” Švedijos skyriaus įkūrėjų.

O. Pokalčiuk teigė, kad su jos vietos komanda nebuvo tinkamai konsultuotasi dėl ataskaitos, kuri netyčia „nuskambėjo kaip parama Rusijos pasakojimams” ir kurioje nebuvo atsižvelgta į visą okupantų draskomos šalies kontekstą. „Siekdamas apsaugoti civilius gyventojus, šis tyrimas tapo Rusijos propagandos įrankiu”, – pridūrė ji.

Vakarų kritikai taip pat priminė, kad pernai „Amnesty” panaikino „sąžinės kalinio” etiketę atviriausiam V. Putino vidaus politikos oponentui Aleksejui Navalnui dėl ksenofobinių komentarų, kuriuos jis išsakė daugiau nei prieš dešimtmetį, o vėliau, kilus protestams, šį statusą sugrąžino.

Kai kas čia įžvelgia prorusiško ar antivakarietiško šališkumo požymių.

Tačiau, kaip rodo net paviršutiniškas žvilgsnis į Amnesty publikacijas apie Rusiją, tai yra nesąmonė. Bet kuri autoritetinga žmogaus teisių organizacija turi taikyti nuoseklius standartus visoms konflikto šalims, neužmerkdama akių prieš „saviškių pusės” elgesį.

Vakarų piliečiai mielai uždega „Amnesty” žvakutę už sąžinės kalinius Mianmare, Irane ar Kuboje. Tačiau grupė buvo peikiama už tai, kad kritikavo Jungtines Amerikos Valstijas už tai, kad po rugsėjo 11-osios išpuolių įtariamieji terorizmu buvo neribotą laiką be teismo kalinami Gvantanamo įlankoje Kuboje, taip pat už tai, kad Izraelio elgesį su palestiniečiais Vakarų Krante ir Gazos ruože palygino su apartheidu.

Siekdama taikyti objektyvius etinius kriterijus, Amnesty susiduria su tomis pačiomis moralinėmis dilemomis kaip ir gerbiama tarptautinė naujienų žiniasklaida.

Pavyzdžiui, kai devintajame dešimtmetyje buvau „Reuters” biuro Jeruzalėje vadovas, dažnai patirdavau Izraelio ir palestiniečių šalininkų spaudimą dėl to, kad realiu laiku nušvietėme 1987 m. okupuotame Vakarų Krante ir Gazos ruože kilusią pirmąją palestiniečių intifadą – daugiausia neginkluotą sukilimą.

Kai kurie kaltino mus dvigubais standartais, nes negalėjome panašiai nušviesti represijų griežtai uždarytoje Sirijoje ar Alžyre. Taip pat buvome kaltinami, kad klaidingai prilyginame okupantus okupotiesiems arba „saugumo pajėgas” ir „teroristus” ir, kad nepakankamai informuojame apie didesnį aukų skaičių kitose pasaulio dalyse.

Kartais buvome kaltinami, kad neleidome vietos darbuotojams nustatyti, iš kokio kampo bus rašomas pasakojimas, arba kad nesuteikėme valdžios institucijoms pakankamai laiko reaguoti prieš publikavimą, net jei tai daugiausia atėmė iš jų galimybę pasinaudoti cenzūra, kad mus nutildytų arba iš anksto pasmerktų.

Prisimenu, kaip mane sutiko neigimu ir kaltinimais antisemitizmu, kai iš Kanados atvykusią žydų delegaciją informavau apie padėtį Gazoje. Pakviečiau grupės narius kitą rytą atvykti į Gazą ir patiems tuo įsitikinti. Neatsirado nė vieno norinčio.

Amnesty ataskaita gali būti politiškai nepatogi Ukrainos vyriausybei ir jos sąjungininkams Vakaruose, bet tai nereiškia, kad ji neteisinga ar netiksli. Nė viena šalis, net jei ją žiauriai puola agresyvus kaimynas, nėra nepriekaištinga.

Organizacija teigia, kad jos tyrėjai užfiksavo daugybę atvejų, kai Ukrainos pajėgos bazavosi mokyklose ir ligoninėse ir rengė atakas iš apgyvendintų rajonų, sukeldamos atsakomąją Rusijos ugnį, kuri kėlė pavojų civilių gyvybėms. Žinoma, kadangi Maskvos pajėgos nuo pat pradžių karą perkėlė į miestus, Ukrainos gynėjai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik veikti šiose miestų teritorijose. Tačiau „Amnesty” teigia, kad jie turėjo labiau stengtis evakuoti nekovojančius asmenis.

Brandus atsakas į tokią kritiką būtų rimtas požiūris ir išvados, ir pastangos tobulinti kariuomenės praktiką bei civilių gyventojų apsaugą, o ne šaudyti į pasiuntinį atnešusį žinią.

Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui būtų buvę geriau pripažinti, kad net jo didvyriški gynėjai gali klysti, ir atsižvelgti į ataskaitą, užuot kaltinus „Amnesty”, kad ji suteikia „amnestiją teroristinei valstybei ir perkelia atsakomybę nuo agresoriaus aukai”.

Džiugina tai, kad yra ženklų, jog Kijevas dabar labiau stengiasi įtikinti civilius gyventojus palikti kovos zonas prieš pradedant karines operacijas, ypač Chersono regione, kur jis ne kartą viešai ragino piliečius palikti teritoriją prieš tikėtiną Ukrainos kontrpuolimą.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad „Amnesty International” atžvilgiu taip pat netrūksta kritikos. 2019 m. ataskaitoje, užsakytoje po dviejų nusižudžiusių darbuotojų, nustatyta, kad organizacijoje vyrauja toksiška darbo kultūra, susijusi su patyčiomis, viešu žeminimu ir diskriminacija. O reaguodama į išvadas, „Amnesty” įgyvendino keletą vidaus reformų ir decentralizavo savo organizaciją, sumažindama Londone įsikūrusio tarptautinio sekretoriato galią.

Ukraina į „Amnesty” kritiką turėtų reaguoti panašiai. O jos rėmėjai iš Vakarų turėtų norėti užtikrinti, kad milijardai mokesčių mokėtojų pinigų, kurie yra skiriami Ukrainos gynybai remti ir finansiškai išlaikyti, būtų tinkamai išleisti.

Norint išlaikyti visuomenės paramą Ukrainos kovai, reikia konstruktyviai reaguoti į autoritetingų žmogaus teisių organizacijų kritiką, o ne bandyti jas užčiaupti ar diskredituoti jų išvadas.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 304

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. Kažkaip    -  2022-08-13, 19:51

    labai panašiai elgiasi ir mūsų vyriausybė provokuodama Rusijos agresiją visokiomis nesąmoningomis sankcijomis ir taip pastatydami ne tik mus, bet ir visas kaimynines valstybes į rizikingą situaciją.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Tik nereikia    -  2022-08-21, 14:07

    Amnesty int. išsigimė ir jokių žmogaus teisių negina.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Niekas nenori mirti...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...

Išpuoselėtas šunsknukis, už jo interesus mėsai tinka bet kokio amžiaus....

Ateis laikas ir mes turėsime kompensuoti Rusijai tuos mažvaikių sprendimus. Tik jų pėdsakai bus ataušę....

Apie kiekvieną žymų žmogų internete pilna "teisybės" ir jos skleidėjų. Kam tas apskritai daroma? Kokia...

A5

"Lietuva be miškų, be kelių, be mokyklų, be smulkaus verslo ir be ateities !" su...

Jei tikėti tik tuom ką matei, tai(nerandu žodžių, padėk)...