infa.lt

Kanados ir Ispanijos mokslininkai nustatė, kad visuomenėse, kuriose pinigai vaidina minimalų vaidmenį, laimės lygis yra labai aukštas. Maždaug toks pat, kiek ir Skandinavijos šalyse.

Tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS One”. Pinigų turėjimo ar neturėjimo poveikis laimei tiriamas jau seniai, tačiau tyrimų rezultatai dažnai būna prieštaringi. Pavyzdžiui, praėjusių metų sausį Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkas įrodė, kad kuo daugiau pinigų žmogus turi, tuo laimingesnis jis jaučiasi. Taip pat žinoma, kad laimingiausios šalys (subjektyviu gyventojų vertinimu) yra Skandinavijos šalys, kuriose pinigai vaidina svarbų vaidmenį.

Ekonomikos augimas iš esmės dažnai siejamas su patikimu žmonių gerovės didėjimu. Tačiau McGill universiteto Kanadoje ir Barselonos universiteto Ispanijoje mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad šias išvadas reikia persvarstyti. Autoriai siekė išsiaiškinti, kaip savo subjektyvią gerovę vertina žmonės iš bendruomenių, kuriose pinigai vaidina minimalų vaidmenį ir kurios paprastai nėra įtraukiamos į pasaulinius laimės tyrimus.

Norėdami tai padaryti, tyrėjai kelis mėnesius gyveno mažuose žvejų kaimeliuose ir miesteliuose Saliamono salose ir Bangladeše, t. y. šalyse, kuriose pajamos itin mažos. Per tą laiką, padedami vietinių vertėjų, tyrimo autoriai kelis kartus (asmeniškai ir telefonu) apklausė kaimų ir miestelių gyventojus apie tai, ką jiems reiškia laimė.

Jų taip pat buvo klausiama apie ankstesnį požiūrį, gyvenimo būdą, pajamas, žvejybos veiklą ir namų ruošos darbus. Visos apklausos buvo atliktos tuo metu, kai žmonės nebuvo joms pasiruošę, o tai padidina atsakymų patikimumą.

Iš viso tyrime dalyvavo 678 20-50 metų amžiaus žmonės, kurių amžiaus vidurkis – 37 metai. Beveik 85 proc. apklaustųjų Bangladeše buvo vyrai, nes dėl šalyje galiojančių etikos normų moteris sunku apklausti.

Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad Saliamono salose vyrų ir moterų atsakymai mažai skyrėsi, nes, priešingai nei Bangladeše, jiems taikomos maždaug panašios lyčių taisyklės. Todėl norint padaryti galutines išvadas, reikia tolesnių tyrimų.

Rezultatai parodė, kad kuo didesnės žmonių pajamos ir materialinė gerovė (pvz., mieste ir kaime), tuo mažiau laimingi jie jautėsi. Ir atvirkščiai, kuo mažesnės apklausos dalyvių pajamos, tuo laimingesni jie subjektyviai jautėsi, o gerą savijautą siejo su buvimu gamtoje ir su artimaisiais.

Be to, laimės pojūčiui gali turėti įtakos lyginimasis su kitais išsivysčiusiose šalyse gyvenančiais žmonėmis, todėl galimybė naudotis internetu ir panašiais ištekliais taip pat mažina subjektyvios laimės lygį.

Tyrėjai daro išvadą, kad pelno siekimas, ypač ankstyvuoju bendruomenės vystymosi etapu, gali pakenkti jos narių gerovei.