infa.lt

Tęsiantis karui Ukrainoje ir blogėjant šalies ekonominėms perspektyvoms, didėja valstybės finansiniai poreikiai. Tuo tarpu ES delsia teikti didesnę makrofinansinę pagalbą ir organizuoti atstatymo finansavimą, rašo Euractiv.

Karai brangiai kainuoja. Ukrainos valstybė šiuo metu finansuoja savo gynybą nuo karinės agresijos, o dėl ekonomikos smukimo mažėja mokesčių pajamos.

Šių metų pradžioje atliktais skaičiavimais prognozuojama, kad Ukrainos ekonomika šiais metais gali susitraukti 35-50 %, o TVF prognozuoja, kad Ukrainos vyriausybei reikės apie 5 mlrd.

„Man susidaro įspūdis, kad poreikiai didės”, – EURACTIV sakė prezidento V. Zelenskio biuro patarėjas ir buvęs ekonomikos ministras Tymofijus Mylovanovas.

Pasak jo, žmonės ir įmonės pradėjo suvokti, kad karas gali užsitęsti dar daug mėnesių. „Visi ima daug atsargiau elgtis su savo lėšomis, žmonės mažiau išlaidauja, įmonės panaikina daugiau darbo vietų, o santaupų ima stigti”, – sakė jis.

Kaip tik praėjusią savaitę Ukrainos valstybinė energetikos bendrovė „Naftogaz” tapo pirmąja Ukrainos valstybine įmone, kuri nuo invazijos pradžios neįvykdė obligacijų mokėjimų.

Gegužės mėnesį ES Komisija pasiūlė Ukrainai skirti 9 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą ir sukūrė šaliai atstatymo platformą.

Tačiau iki liepos pabaigos ES valstybės narės sugebėjo susitarti tik dėl 1 mlrd. eurų paramos – sumos, kuri patenkintų Ukrainos poreikius maždaug savaitei.

Pirmasis milijardas gali būti išmokėtas, nes 70 proc. subsidijuojamų paskolų Ukrainai yra remiamos iš ES biudžeto. Tačiau dabar ES biudžeto lėšos yra ribotos ir negali būti panaudotos kitiems 8 mlrd. eurų.

Valstybės narės turės suteikti dideles garantijas dėl likusios pinigų sumos. Pasak ES Komisijos, ji stengiasi rasti sprendimą, kaip „kuo greičiau” finansuoti likusią iš pradžių pasiūlytą 9 mlrd. eurų sumą.

EURACTIV žiniomis, valstybės narės nesutaria dėl to, ar šie pinigai turėtų būti išmokėti kaip paskolos, ar kaip dotacijos. Dauguma ES valstybių narių nori, kad likusi pinigų dalis būtų skiriama kaip paskolos, o Vokietijos vyriausybė norėtų, kad parama būtų teikiama dotacijų forma, nes baiminasi, kad Vokietijos konstitucinis teismas gali priimti sprendimą, draudžiantį teikti makrofinansinę pagalbą paskolomis.

Ar Ukraina turės savo išleidžiamais pinigais padengti deficitą?

Tuo tarpu Ukrainai lėšų trūkumas tampa problema. Prioritetinių išlaidų sąrašo viršuje yra kariuomenė, kartu su prieglaudomis perkeltiesiems asmenims, kad žiemą jie būtų saugūs ir apšildyti.

„Jei negausime lėšų, turėsime per centrinį banką monetarizuoti biudžeto deficitą”, – sakė Mylovanovas. „Ir mes žinome vadovėlinius to rezultatus – sulauksime infliacijos”, – pridūrė jis. Jau liepos mėnesį Ukrainos centrinis bankas turėjo devalvuoti savo valiutą 25 %  JAV dolerio atžvilgiu.

Be makrofinansinės pagalbos, ES taip pat pažadėjo bendrai vadovauti Ukrainos atstatymo darbams. Neseniai Lugane vykusioje donorų konferencijoje Ukrainos vyriausybė teigė, kad šaliai atstatyti reikės apie 750 mlrd. eurų.

ES dar nepateikė išsamaus pasiūlymo, kaip ji nori finansuoti atstatymą. Komisijos atstovo spaudai teigimu, daugiau informacijos galima tikėtis tik po kitos donorų konferencijos, kurią Komisija kartu su Vokietijos vyriausybe planuoja surengti šį rudenį.

„Jie gyvena normaliame pasaulyje, kuriame galima išeiti atostogų, o paskui dar du mėnesius diskutuoti apie geresnį atstatymo organizavimo būdą ir tikslinti prioritetus”, – apie ES ir likusios tarptautinės bendruomenės darbo tempus kalbėjo Mylovanovas.

„Mes negyvename tokiame pasaulyje. Gyvename pasaulyje, kuriame kasdien žūsta žmonės”, – pareiškė jis portalui EURACTIV.