infa.lt

Garetas Li pabandė užsakyti tortą su „Sezamo gatvės“ herojų Berto ir Emi atvaizdais, ir užrašu „Palaikykite gėjų santuokas“. Kepėjas atsisakė | BBC asociatyvi nuotr.

Slovėnijos Konstitucinis Teismas įteisino gėjų santuokas ir homoseksualų reikalaujamą įvaikinimą, nors šalies gyventojai trijuose atskiruose nacionaliniuose referendumuose balsavo prieš, rašo Summit News.

Šalis tapo pirmąja buvusia komunistine Rytų bloko šalimi, įteisinusia homoseksualų santuokas, tačiau tai padarė visiškai pažeisdama demokratinę žmonių valią.

„Liepos 8 d. šeši teisėjai balsavo už tos pačios lyties asmenų santuokų ir įvaikinimų įteisinimą, o trys balsavo prieš”, – praneša „Remix News”.

„Dauguma teisėjų argumentavo, kad tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas prieštarauja Konstitucijai. Pasak Prancūzijos radijo, sprendimas priimtas po to, kai dvi homoseksualų poros pateikė skundus, kad negali susituokti ar įsivaikinti vaikų.”

Paskutinį kartą slovėnai homoseksualų santuokas atmetė 2015 m. vykusiame nacionaliniame referendume, kuriame 60 proc. balsavo prieš – tai buvo trečias toks šio klausimo atmetimas.

Nepaisant to, kad dauguma gyventojų nepritarė homoseksualių asmenų santuokų įteisinimui, tikėtina, kad po šio teismo sprendimo vyriausybė jas įtvirtins įstatymu.

„Kai Vengrijos vyriausybė įteisina žmonių valią ir uždraudžia homoseksualų santuokas bei vaikams skirtą homoseksualų propagandą, jai grasinama sankcijomis, o ES ją kaltina „prieštaravimu demokratijai” ir „demokratinėms normoms”, tačiau kai Slovėnijos aukščiausiasis teismas savo žmonėms primeta homoseksualų darbotvarkę, ji sulaukia tik pagyrų”, – rašo Chrisas Menahanas.

Kaip jau anksčiau pranešta, Vengrijos Nacionalinės asamblėjos priimtas įstatymas užtikrino, kad lytinis švietimas mokyklose „neturi būti nukreiptas” į „homoseksualumo skatinimą” ar „lyties keitimą”, kaip teigia valdančioji partija Fidesz.

Įstatymu taip pat uždrausta vaikams iki 18 metų rodyti su homoseksualumu ar transseksualumu susijusią medžiagą per televiziją, filmuose ar reklamose.

Tai paskatino niekieno nerinktą Europos Komisiją, kuri pradėjo dvi pažeidimo procedūras prieš įstatymą, o 17 didžiausių ES šalių vadovai reagavo parašydami laišką, kuriame teigė, kad teisės aktas pažeidžia „pagrindines teises”.

Vengrija atsakė, kad ES neturi teisės kištis į tai, kaip vengrų tėvai nusprendžia auklėti savo vaikus.