infa.lt

Tai, apie ką taip ilgai buvo kalbama Briuselyje ir kitose Europos sostinėse, tapo realybe: Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidačių į ES statusai. Už šį sprendimą balsavo visų 27 ES valstybių narių vadovai, jis buvo džiaugsmingai sutiktas Kijeve ir Kišiniove.

Patys ES viršūnių susitikimo dalyviai, kurie, suteikdami trokštamą statusą, parėmė karingą Ukrainą ir provakarietišką Moldovą, perspėjo: sprendimą galima vadinti simboliniu, o abiejų šalių laukia ilgas ir sudėtingas kelias iki visateisės narystės, kurį įveikti pavyksta ne visiems.

Ukraina ir Moldova tapo kandidatėmis į Europos Sąjungą. Šis sprendimas buvo patvirtintas vakar vakare Briuselyje vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime. Pirmasis apie tai pranešė Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’ Michelis Twitter tinkle parašė: „Susitarimas. Europos Vadovų Taryba ką tik nusprendė suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą.” „Šiandien žengtas lemiamas žingsnis jūsų kelyje į ES. Mūsų ateitis – kartu”, – pridūrė jis.

ES kandidačių statuso suteikimas Kijevui ir Kišiniovui nėra naujiena. Po to, kai birželio 18 d. Europos Komisija rekomendavo suteikti joms šį statusą, jau birželio 21 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Clément’as Bohn’as paskelbė apie „visišką politinį sutarimą” šiuo klausimu. „Šiandien turėjome diskusiją, kuri parodė, kad dėl šių dokumentų svarstymo pasiektas platus sutarimas, netgi sakyčiau, visiškas sutarimas. Ypač kalbant apie Ukrainą, galimybę kuo greičiau pripažinti kandidatės statusą”, – sakė jis.

Kitą dieną kalbėdamas per radiją „Europe 1” jis aiškiai pasakė, kad, nepaisant visų simpatijų Ukrainai, jokių nuolaidų jai nebus daroma. „Rytoj arba poryt suteiksime Ukrainai kandidatės statusą. Tai bus ilgo derybų proceso su tam tikromis sąlygomis pradžia. Nebus jokios pagreitintos procedūros, jokių išimčių”, – sakė J. Bohnas radijui „Europe 1”.

Beveik tas pats buvo išdėstyta Europos Parlamento rezoliucijoje, priimtoje likus kelioms valandoms iki aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimo. „529 balsais už, 45 prieš ir 14 susilaikiusiųjų Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria šiandien ir rytoj aukščiausiojo lygio susitikimą rengiančių valstybių vadovai raginami nedelsiant suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai”, – teigė EP nariai, dar kartą pažymėdami, kad šioms šalims nenumatytas joks „greitasis kelias”.

Verta priminti, kad Gruzija tikėjosi gauti panašų statusą, tačiau Europos Komisija manė, kad ji dar nėra tam pasirengusi. Tačiau Briuselis yra pasirengęs pakeisti požiūrį, jei šalis įvykdys tam tikras sąlygas. „Tai svarbus signalas, jo nereikėtų vertinti neigiamai – Gruzija dabar turi aiškų kelią, kurį turi nueiti, užduotis, kurias turi įvykdyti, yra nustatytas tvarkaraštis”, – aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse sakė Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellas.

Ministras Pirmininkas Iraklijus Garibašvilis pakomentavo iš Briuselio gautą žinią: „Žinoma, niekam nepavydžiu sėkmės, priešingai, džiaugiuosi dėl ukrainiečių ir moldavų, tačiau Gruzija nusipelnė daugiau. Jei kuri nors iš šių trijų šalių to nusipelnė, tai mes”, – sakė jis. „Draugai, visi suprantame, kad šiandien padėtis pasaulyje yra kitokia, visame pasaulyje vyksta labai sudėtingi procesai.

Turime tai priimti ramiai ir toliau vystyti bei stiprinti savo šalį. Vėliau, reabilitacijos centre susitikęs su kariškiais, A. Garibašvilis kalbėjo dar griežčiau. „Mes nusipelnėme daugiau, ir tai nebuvo teisinga – tai buvo nesąžininga”, – sakė jis.- Palyginti su kitomis didelėmis valstybėmis, mes visur turėjome ypatingą indėlį: Irake, Afganistane, Kosove, Centrinės Afrikos Respublikoje. Šiuose karuose praliejome daug kraujo.

Maskva nesidžiaugė naujai iškeptų kandidačių sėkme. Briuseliui lojalioms šalims suteikiama indulgencija vykdyti tarptautiniams žmogaus teisių standartams prieštaraujančią politiką, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, –  Tuo tarpu tokioms šalims kaip Rusija ir Kinija, kurios vykdo nacionaliniais interesais pagrįstą politiką, Briuselis daro spaudimą nesuderinamą su pagrindine tarptautine teise.

Jis akivaizdžiai naudojasi žmogaus teisių apsaugos tema, kad kištųsi į suverenių valstybių vidaus reikalus ir pateisintų vienašališkas sankcijas. A. Zacharova pažymėjo, kad „nepaisant Europos Komisijos išvados apie tai, kad Kijevui pakankamai sėkmingai pavyko įgyti kandidatės į ES statusą, dokumente aiškiai teigiama, kad gebėjimas apsaugoti ir užtikrinti žmogaus teises tebėra ribotas”.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo atžvilgiu kalbėjo, jog nelaiko grėsme Ukrainos prisijungimo prie ES perspektyvos. „ES nėra karinė organizacija, karinis-politinis blokas, priešingai nei NATO, todėl mes visada sakėme, ir aš visada sakiau, kad mūsų pozicija yra nuosekli ir aiški: mes neturime nieko prieš”, – sakė jis neseniai pasibaigusiame Sankt Peterburgo ekonomikos forume.

Tuo tarpu pagrindinė aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame buvo paskelbti istoriniai sprendimai dėl Ukrainos ir Moldovos, tema buvo Balkanų šalių integracija į Europos Sąjungą. Į Briuselį taip pat atvyko šių šalių vadovai, o kai kurių iš jų požiūris į Ukrainą buvo gana dviprasmiškas. Šioms šalims taip pat buvo suteiktas kandidačių statusas, tačiau klausimas dėl jų visateisės narystės ES nebuvo sprendžiamas jau daugelį metų. Dabar jie supranta, kad daugiau kandidatų sudaro jiems nereikalingą konkurenciją.

„Tikiuosi, kad ukrainiečiai neturi didelių iliuzijų, – sakė Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama, – jei neklystu, Šiaurės Makedonija kandidatės statusą turi jau 17 metų, o Albanija – jau 8 metus, tad sveiki atvykę, Ukraina!”

Primename, kad šiuo metu penkios valstybės turi ES kandidatės statusą ir dauguma jų yra Balkanų valstybės: Albanija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Juodkalnija ir Turkija. Pastarosios atvejis tarsi simbolizuoja, kad narystės ES laukimo laikotarpis gali tęstis neribotą laiką. 1999 m. Ankarai buvo suteiktas kandidatės statusas, tačiau nuo to laiko ji ne tik kad neprisijungė prie paneuropinės šeimos, bet dar labiau nuo jos nutolo.

Tuo tarpu ES vadovai taip pat aiškiai pasakė, kad šiandienos sėkmė yra tik pažanga, kuri turėtų paskatinti Kijevą ir Kišiniovą žengti toliau. „Tai svarbus simbolinis signalas, tačiau akivaizdu, kad Ukrainai teks nueiti ilgą kelią ir įgyvendinti didžiules reformas, kurioms prireiks daug laiko”, – prieš aukščiausiojo lygio susitikimą sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexandre’as De Croo.

Tačiau, kaip sakė Ukrainos politikos analitikas Konstantinas Skorkinas, ES kandidatės statusas turės gana praktinių pasekmių. „Naujasis statusas leis Ukrainai dalyvauti ES ir šalims kandidatėms skirtose programose ir gauti papildomą ekonominę pagalbą, kuri bus labai reikalinga pasibaigus karo veiksmams, – sakė jis, – pavyzdžiui, bus galima naudotis ES formuojamu Solidarumo fondu.

Tai nebebus dalyvavimas trečiosios šalies rekonstrukcijoje, o investicija į būsimą ES valstybę narę. Ir dabar tai yra Briuselio solidarumo gestas, parodantis, kad Ukraina šiandien laikoma būsima bendruomenės dalimi.