infa.lt

Serbija nenori pripažinti Kosovo, šią savaitę Serbijos žiniasklaidai patvirtino prezidentas Aleksandras Vučičius, rašo Euractiv..

Šis A. Vučičiaus komentaras buvo atsakas į pranešimą, kurį antradienį (birželio 14 d.) patvirtino Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas (AFET). AFET ataskaitoje dėl Serbijos daroma išvada, kad galutinis Serbijos ir Kosovo susitarimas turi baigtis abipusiu pripažinimu.

Ataskaitoje Serbija taip pat buvo paraginta suderinti savo užsienio politiką su ES ir įvesti sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Abipusis pripažinimas yra tai, ko nori ES, gerai, kad jie to nori, bet tai nėra tai, ko norime mes. Ir kaip jau sakiau – kiekvienas turi savo darbą, jie turi savo, mes turime savo”, – sakė jis žurnalistams.

Jis pridūrė, kad ES padedamas Kosovo ir Serbijos dialogas turi būti sutelktas į santykių normalizavimą, tačiau atsisakė nusileisti dėl abipusio pripažinimo, kurio reikalauja ir ES, ir JAV.

Šios savaitės pradžioje Serbijos vadovas išreiškė nuostabą po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olaf Scholz), kaip pranešama, jam pasakė, kad abipusis pripažinimas bus būtinas, kad Serbija galėtų įstoti į ES.

„Mes tai pastebėjome, tačiau oficialiame derybų procese prie derybų stalo buvo kalbama apie „visišką santykių normalizavimą” ir niekur nekalbama apie abipusį pripažinimą”, – pirmadienį Serbijos žiniasklaidai sakė Vučičius.

Vučičius Serbijos prezidentu inauguruotas gegužės 31 d. Savo kalboje šalininkams jis pažadėjo „išsaugoti taiką ir stabilumą, Kosovą ir Metohiją bei mūsų šalies ir mūsų vaikų ateitį”.

Kosovas ir Serbija nuo 2011 m. veda dialogą dėl vadinamojo santykių normalizavimo, kuris nedavė gerų rezultatų, nors buvo pasirašyti maždaug 33 susitarimai, tačiau jie buvo įgyvendinti tik iš dalies ir tik pasirinktinai. Sudėtingas abipusio pripažinimo klausimas, kuriam griežtai priešinasi Serbija, niekada nebuvo svarstomas.

Reikėtų prisiminti viso to ištakas – Kosovas buvo atplėštas nuo Serbijos (tuometinės Jugoslavijos) po NATO bombardavimo 1999 m, kuris truko 78 dienas. Ir Vokietija buvo viena iš bombardavusių šalių, beje, be JT sankcijos. Ši bombardavimo operacija pradžioje vadinosi „Gailestingasis angelas” („Merciful angel“), vėliau buvo pakeista į „Allied Force”.

Būtent todėl Vokietija taip nori to pripažinimo – jis pademonstruotų, kad tada ji elgėsi teisingai, ir jos tuometiniai veiksmai būtų legitimizuoti.

Tačiau globali politika verčia ir moko pamiršti neseną istoriją ir gyventi vien šia diena, lyg niekada nieko nebūtų nutikę, jei tai suteiks momentinę naudą.