infa.lt

Autorius ir ekspertas Džeimsas Lindsėjus (James Lindsay) teigia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose jaunimas seksualizuojamas komunistiniu stiliumi, rašo Epoch Times.

Tikslas – destabilizuoti visuomenę, kad ji taptų palanki komunistams užgrobti valdžią, teigia Lindsėjus, knygų „Rasinis marksizmas” ir „Ciniškos teorijos: Kaip aktyvistų mokslas viską pavertė rasės, lyties ir tapatybės tema – ir kodėl tai kenkia visiems”.

O jų planas įgyvendinamas jau daugiau nei šimtmetį.

„Tai sąmoninga programa, kurią marksistai taikė mažiausiai nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio, pradedant Vengrija, bandydami seksualizuoti vaikus, kad sukeltų seksualinę ir lytinę painiavą, kad jie taptų politiniais aktyvistais kokios nors kitos darbotvarkės vardu”, – sakė jis.

Lindsėjus atkreipė dėmesį į Georgą Lukacsą, ištikimą vengrų marksistą, kuris 1919 m. trumpai gyvavusioje Vengrijos Tarybų Respublikoje ėjo švietimo komisaro pavaduotojo pareigas. Pasak jo, jis įvedė lytinį švietimą vaikams pradinėse klasėse.

„[Lukacsas] lyties temomis auklėjo Vengrijos vaikus, kad atskirtų juos nuo šeimos, nuo religijos, tautos ir kultūros”, – sakė Lindsay. „Iš esmės vaikus … visus įtikino šiomis idėjomis, kad grįžę namo jie pasakytų tėvams: „žinote, viskas pasikeitė, arba Biblija yra neteisinga, arba mūsų religija yra neteisinga, arba neteisingos mūsų tradicijos”.”

Kitas buvo Herbertas Markuzė, žymus Frankfurto mokyklos narys, kuris, anot Lindsėjaus, daugiausia pastangų skyrė „bandymams išlaisvinti seksualinę energiją”. Marcuse 1965 m. veikale „Erosas ir civilizacija” (Eros and Civilization) marksistinę ideologiją pritaikė šioms temoms nagrinėti ir tai tapo intelektualiniu pagrindu septintojo dešimtmečio seksualinei revoliucijai. Tai savo ruožtu paskatino sukurti išsamias lytinio švietimo programas, kurios šiandien taikomos Amerikos mokyklose, pažymėjo Lindsėjus.

Vėliau, devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, kilo „poststruktūrinio feminizmo” judėjimas. Pasak ekspertės, šios feministinės aktyvistės, pasitelkdamos postmodernistinę teoriją, propagavo nuostatą, kad lytis yra socialiai sukonstruota, o lytiniai vaidmenys yra priespaudos forma.

„Tam, kad sugriautų visas ribas, jos pasitelkė postmodernistinę teoriją, – ne tik idėją, kad lytis yra socialinis konstruktas, bet ir tai, kad lytis, seksualumas ir visa kita yra socialiai sukonstruota”, – pasakojo jis.

„Ir tie žmonės iš esmės perėmė valdžią.”

Šiuolaikiniai marksistai „daugiau dėmesio skiria lyčiai ir šių sąvokų socialiniam kintamumui, nei prieš 100 metų būtumėte matę iš senesnės mokyklos marksistų. Tačiau bendra mintis ta pati”, – pridūrė jis.

Tuo pačiu, Lindsėjus pažymėjo, kad marksistų tikslinė grupė yra jaunimas, labai pažeidžiami ir jautrūs žmonės, nes jie yra tokiame gyvenimo etape, kai „bando atrasti savo tapatybę, bando suaugti, išgyventi lytinį brendimą ir atrasti, ką reiškia būti tuo, kas jie yra”.

Dėl to jauni žmonės tampa aukomis. „Jiems diegiamos visos idėjos apie jų lyties kintamumą, socialiai konstruojamą lytiškumo prigimtį. Ir tai iš tikrųjų paverčia šiuos žmones aukomis”, – sakė jis.

„Tuo tarpu jie [aktyvistai] slepiasi, sakydami, kad iš tikrųjų siekiama apsaugoti LGBT asmenis, kurie taip pat tampa aukomis”, – teigia Lindsėjus.

Anuometiniai ir dabartiniai marksistiniai judėjimai turi tą patį tikslą, pažymėjo Lindsėjus, t. y. „susilpninti vaikus, kad jie labiau pritartų lyties ir seksualiniam mokymui, kuris vyksta jų mokyklose”.

„Taigi iš tikrųjų siekiama susilpninti ir destabilizuoti padėtį trumpuoju laikotarpiu, kad būtų galima perimti valdžią”, – sakė jis. „O paskui kas nors, kas bus atsakingas, nuspręs, kas, jų manymu, yra priimtina ir nepriimtina.”

Iš visų pusių vaikus užplūstant tokioms marksistinėms idėjoms, ypač kai „mokyklos atlieka siaubingą darbą ir nesugeba ugdyti mūsų mokinių”, daugiau atsakomybės tenka tėvams, pabrėžė Lindsėjus.

„Pirmiausia jie turi prisiimti tikrą tėvų vaidmenį – iš tikrųjų ugdyti… savo vaikus. Antra, jie taip pat turi išprogramuoti iš savo vaikų tai, ko jie mokosi apie rasę, istoriją, seksą, lytiškumą ir lytį”, – sakė jis.

Lindsėjaus teigimu, tokia situacija taip pat verčia tėvus kalbėtis su vaikais apie seksą ir lytiškumą daug jaunesniame amžiuje, nei tėvai mano esant tinkamu, nes į šiuos pokalbius juos įtraukia mokyklos ir žiniasklaida.

„Dabar tėvams tenka daug sunkesnis darbas nei prieš 10 ar 15 metų”, – teigė jis.

„Tačiau pabrėžiu, bent jau pastarąjį dešimtmetį tai vyko gana intensyviai. Ir todėl tėvai tik dabar suvokia, ko jų vaikai taip masiškai mokomi.”