infa.lt

Tėtis ateistas pasikeitė po žvilgsnio į dangų, kai mažylį sūnelį atjungė nuo gyvybės palaikymo sistemų

22 vasario
16:09 2022
Hennifer, Dylan, Griffin, Darin

Jennifer su Darinu ir dviem savo vaikais – Dylanu ir Griffinu (Epoch Times_

Šeima, kuri prieš 11 metų dėl gripo viruso kvėpavimo takų komplikacijų neteko 2 metų sūnelio, pasidalijo tuo, ką Dievas padarė dėl jų ir kitų žmonių per jų sūnų, – tai buvo stebuklas, pasakoja Epoch Times

Buvęs ateistas, tėtis Darinas Hammas dalijasi savo istorija apie tai, kaip žvilgsnis į dangų jį pakeitė ir nuvedė į tikėjimo kelionę tada, kai jo sūneliui Griffinui buvo likusios gyventi vos kelios valandos, kol jis buvo atjungtas nuo gyvybės palaikymo sistemos.

Šviesiaakis berniukas gražiomis garbanotomis šviesių plaukų sruogomis. Darinas ir jo žmona Jennifer teigia, kad jų mažasis sūnus Griffinas buvo „protingas, laimingas ir pastabus vaikas, kuriam patiko tai, ką daro visi berniukai – traktoriai, automobiliai, ir būti lauke su savo tėčiu“.

„Jo laukti prireikė septynerius metus, – The Epoch Times pasakojo jo tėvai, – ir jis buvo Dievo dovana.

Santuokos ir tikėjimo išbandymai

Auginant Grifiną ir jų vyresnįjį sūnų Dilaną, Darinui ir Jennifer sekėsi ne visai sklandžiai, trijų vaikų tėvas teigia, kad jie išgyveno labai sunkų santuokos laikotarpį.

Jennifer papasakojo, kad per tą laiką jos vyras patyrė daug pykčio ir nusivylimų kitų žmonių atžvilgiu. Neretai jis susipykdavo su žmogumi, kuris jį nuvylė parduotuvėje ar bendruomenėje. Jis dažnai buvo nenuspėjamas, ir jai buvo patarta galvoti apie skyrybas. Tačiau ji kovojo už šeimą ir per tikėjimą atrado viltį.

Kita vertus, Darinas teigė esąs išdidus ateistas, kuris „nekentė krikščionių“, manydamas, kad jie dažniausiai buvo netikri, o daugelis tų, kuriuos jis žinojo, buvo sugadinti. Jis teigė, kad dažnai bendraudavo su žmonėmis, kurie tvirtino tikintys Dievą, bet negyveno pagal jo žodį.

Būdamas didelio verslo savininku Centrinėje Pensilvanijoje, kurioje daugelis žmonių buvo tikintys, jis dažnai jausdavosi sutrikęs dėl to kaip elgėsi kiti, ir dėl to dar labiau pykdavo.

Tada, kai Jennifer lankydavosi bažnyčiose, ieškodama Grifinui vietos krikštytis, Darinas sakydavo jai, kad ji vaikosi „nematomą vyrą“, turėdamas omenyje Dievą, kurio egzistavimu jis netikėjo.

Dangaus pažinimas ir žvilgsnis į Amžinybę

Tačiau šaltą 2011 m sausio dieną viskas Hammams pasikeitė neatpažįstamai. Po kelių dienų, kai mažylis sūnus buvo gydomas dėl nenumatytų jo gebėjimo kvėpuoti komplikacijų, Darinas išgyveno patirtį, kuri pakeitė viso jo gyvenimo eigą.

Šeima tuo metu budėjo ligoninėje keturias dienas, kai jai buvo pranešta, kad Griffino smegenys mirė ir, kad per artimiausias 24 valandas jie ketina atjungti jį nuo gyvybės palaikymo sistemos.

„Pasakiau gydytojams, kad nenoriu kiekvieną kartą, kai kas nors įeina į patalpą, spėlioti, ar jie tai darys jau dabar, todėl paprašiau, kad jie nustatytų laiką“, – prisiminė Darinas. „Tada, kai vyko šis pokalbis buvo 16.30 val., ir jie pasakė, kad kitą dieną 16.30 val. jie atjungs gyvybės palaikymą“.

Mažasis Grifinas

Mažasis Grifinas (2008.12.21 – 2011.01.29) Epoch Times nuotr.

Abiems Griffino tėvams medikų komanda pasakė, kad jiems leidžiama pagulėti šalia sūnaus. Darinas stebėjo Jennifer, kai ji valandų valandas gulėjo su savo sūnumi, žinodama, kad laiko būti su juo turi visai nedaug.

„11 valandą ji pasakė: „Jaučiuosi siaubingai, neapsakomai“, – prisiminė Darinas. „Ji atsistojo, o aš atsiguliau šalia mažojo sūnelio“.

Tačiau Darinui paskutinės valandos su Grifinu buvo visiškai kitokios. Kai jis gulėjo pirmąsias 30 minučių, su kiekviena minute viskas aplinkui darėsi vis tamsiau, – pasakojo jis.

„Aš niekaip negalėjau jo nuraminti. Man to buvo per daug“, – sakė jis. „Tai buvo pirmas kartas mano gyvenime, kai ko nors buvo per daug. Atsisėdau ant kėdės, žiūrėjau į savo mažylį ir garsiai ištariau: „Aš nesu pakankamai vyras. Negaliu paguosti savo sūnaus, kai jam liko tik 14 valandų”.

Tačiau, nenorėdamas pasiduoti, jis sukaupė drąsą ir vėl atsigulė šalia Grifino. Galiausiai, trečią kartą atsigulęs šalia, Darinas palietė jo plaukus ir sugriebė sūnų už rankos kaip norėdamas paspausti ranką. Jis prisimena jam pasakęs: „Aš net neišmokiau tavęs paspausti ranką, Grifai“.

Tai, kas įvyko po to, buvo transformuojanti patirtis, kuri amžiams pakeitė Darino gyvenimą. Štai kuo jis pasidalino:

„Tą akimirką aš dingau. Lyg… būčiau išimtas iš kūno… dingau. Aš keliavau su sūneliu. Jis buvo prieš mane ir žiūrėjo atsigręžęs į mane. Mažylis laikė dešinę ranką už savęs, o mano kairė ranka laikė jo ranką. Mes keliavome. Jautėsi greitis, bet tai nebuvo vėjas. Mačiau tik mėlyną spalvą, ir su manimi buvo bendraujama. Iš to, kas atrodė kaip atmosfera, gavau daug informacijos.

Mano pirmasis atsakymas Grifinui buvo: „Negaliu patikėti, kad tai vyksta“, sūnus žiūrėjo į mane, o jo šypsena buvo tokia plati ir jis buvo toks gyvas. Bet kai jis nusuko nuo manęs savo žvilgsnį, man pasidarė labai bloga, panašiai kaip tada, kai jaučiau, kad nesu pakankamai tvirtas, kad jį paguosčiau. Tada jis vėl pažvelgė į mane ir tas jausmas pranyko.

Tai buvo tiesiog tokia didelė… meilė, kurią jaučiau, ir tada jis nusisukdavo. Trečią kartą, kai jis pažvelgė į šalį, man buvo taip bloga, taip bloga dėl savo nepilnavertiškumo, ir aš pasakiau sau: „Tu turi pasitempti. Tai reta akimirka, kurią išgyvenate su savo sūnumi. Jis gyvas.

Ir tada… Aš patyriau Dievo meilę. Jis buvo visur. Jis buvo mėlynos spalvos ir pilnai supo mane. Mačiau dalykus, kuriuos padariau savo gyvenime, dalykus, kurie, mano manymu, buvo geri sprendimai, bet taip nebuvo. Mačiau, kad verslo sprendimai, kuriuos anksčiau priėmiau, buvo tokie neteisingi, nes požiūris, kuriuo remdamasis aš juos priėmiau buvo savanaudiškas.

Aš turėjau būti savo brolių gynėju. Aš nesirūpinau žmonėmis taip, kaip turėjau. Jaučiau, kaip Dievas pasakė, kad į mano gyvenimą įleido žmones, kad jais pasirūpinčiau, bet aš to nepadariau. Mačiau, kaip šie dalykai vyksta, o Dievas rodo man visa tai labai taikiai ir su meile, o ne su kritika. Tai buvo taip rūstu, bet tuo pačiu ir su meile. Viskas turėjo prasmę.

Aš galėjau matyti amžinybę, ir matyti ją aiškiai. Tai turėjo būti už laiko ribų. Ten man buvo visiškai aišku, kad Grifas per savo dvejus gyvenimo metus padarė daugiau, nei dauguma žmonių galėjo padaryti per šimtą metų. Jo gyvenimas buvo tikrai vertingas ir tobulas.

Mes priėjome prie to, kas atrodė pabaiga, ir atrodė, kad Grifas bando mane su kažkuo supažindinti. Sūnelio dėmesys kažkur nukrypo ir  po to jis vėl pažvelgė į mane. Ir tada jis manęs paklausė: „Tėti, ar galiu čia pasilikti?“ Tai buvo klausimas, į kurį turėjau atsakyti „taip“ arba „ne“. Žinojau, kad galiu pasakyti „ne“ ir tada jis būtų buvęs gyvas, man grįžus. Tai  buvo skaidriai aišku. Bet žinote ką aš pasakiau? Aš pasakiau sekančiai: „Tu galėtum pasilikti.“ Aš pasakiau: „Ach, sūnau, žinoma, tu gali pasilikti!“

Darinas aiškiai prisimena, kad tą akimirką, kai ištarė žodį „ach“, jis grįžo į savo lovą ligoninėje ir spaudė sūnaus ranką, ir tą akimirką viskas buvo „tikrai baigta“.

„Ta meilė, kurią jaučiau ten, danguje… Buvo aišku, kad daugiausia, ką galiu padaryti su visa meile, kurią kada nors galiu sukaupti, buvo tik dešimtadalis procento tos meilės, kurią patyriau iš Dievo”, – papasakojo Darinas savo patirtį.

Patyrus Dievo meilę gyvenimas pasikeitė

Kai gydytojai atjungė Grifiną nuo gyvybės palaikymo, Darinas aptiko jog randasi „nesuvokiamoje ramybėje“. Jennifer prisimena, kad tuo metu ji žinojo, kad kažkas įvyko ir yra kitaip, nes jis guodė visus kitus.

„Mane ne taip stipriai paveikė tai, kas vyksta, nes buvau tokioje tikrovėje, kokia ji man buvo parodyta danguje“, – sakė Darinas. „Po vienuolikos metų tokia mano realybė. Nežinau, ar tai, ką patyriau, kada nors išbluks, ar išblės žinios ir atmintis apie tai, ką mačiau.

Jo kelias į tikėjimą galėjo būti kitokia, nei pas kitus, ir prasidėti „dramatiškai ir akimirksniu“. Tačiau jis mano, kad dabar jis yra stipresnis nei bet kada.

Jennifer prisimena, kad kelias savaites po Grifino mirties jos vyras kartojo eilutę: „Gyvenimas yra meilė ir tarpusavio santykiai“.

Darinas mano, kad tai buvo žodžiai, kurie jam buvo duoti, kai jis atvirai pažvelgė į dangų. Šis susitikimas padarė jį visiškai kitokiu žmogumi, kuriam staiga kilo nepasotinamas noras skaityti Bibliją ir sužinoti viską, ką gali apie Dievą.

Jis nuėjo keliu, kuriuo norėjo visiems pranešti apie Dievą, pataisyti pašlijusius santykius ir sutvarkyti reikalus su žmonėmis savo gyvenime. Visi nustebo ir negalėjo patikėti tuo, kaip jis pasikeitė, nes iš pikto ir nepastovaus žmogaus tapo kantrus, mylintis, malonus ir rūpestingas.

„Praėjo 11 metų ir aš matau, kaip jis visiškai pasikeitė, tarsi naujas kūrinys“, – sakė Jennifer. „Aš vėl pradėjau mylėti savo vyrą, matydama, kaip jis myli Jėzų ir myli kitus.

Tikslas apibrėžtas iš naujo

Bėgant metams pasikeitė ne tik Darino gyvenimas; savo gyvenimo akcentu jis pasirinko dalintis Dievo meile su kitais.

Jis siekia žmonėms perduoti žinią, jog „dangus“ yra tikras, o Dievo meilė mums yra neabejotina. Jis tiki, kad gyvenimas yra trumpas ir mūsų tikslas jame yra mylėti ir tarnauti Dievui, ir vieni kitiems.

Stengdamasis padėti kitiems, Darinas bendrauja su turinčiais klausimų apie gyvenimą žmonėmis, ir įkūrė tarnybą, padedančią žmonėms, atsidūrusiems ant savižudybės slenksčio.

Darinas žino, kad Dievas suteikė jam galimybę dalytis su jais viltimi. Jis tvirtai tiki, kad krizės ištikti žmonės kažkaip atsiduria jo kelyje būtent tam, kad jis galėtų padėti jiems pažinti Dievo meilę ir amžinybę.

Tuo tarpu Jennifer ir toliau gaudavo konsultacijas po Griffino mirties. Ji atsimena, kaip nuolat ir nuolat atsidurdavo liūdesyje.

Tačiau vieną dieną jos konsultantas jai pasakė, kad niekas iš to, ką jis galėtų jai pasakyti nepadarys jos situacijos mažiau skausminga, ir uždavė jai aštrų klausimą.

„Jis manęs paklausė, ar turiu kokių nors palaiminimų savo gyvenime, – prisiminė ji, – ir tada patarė pradėti dėkoti Dievui už tuos palaiminimus, kol jų dar nepraradau. Tada, prieš melsdamasi ir peržvelgdama savo rūpesčių ir skundų sąrašą, pradėjau prisiversti dėkoti Dievui už kiekvieną jo palaiminimą mano gyvenime, ir tai visiškai perprogramavo mano protą.

„Aš nežinau, kur dabar būtume, jei tai niekada nebūtų įvykę“.

Praėjus dvejiems metams po to, kai mažylis Griffinas persikėlė į dangų, Jennifer ir Darinas gavo palaiminimą – jis buvo  dukrytė, kurią jie pavadino Alaina vardu.

Jennifer metė darbą ir ėmė būti namuose, kad galėtų mėgautis kiekviena akimirka matant, kaip auga dukrytė.

Vyresnysis sūnus Dylanas, visa širdimi mylėjęs Grifiną, dabar yra vedęs ir gyvena šalia savo tėvų. Darinas ir Jennifer didžiuojasi ir Dylanu, ir Alaina.

„Dievas neturėjo to daryti, bet Jis buvo toks maloningas. Jis padėjo man jausti džiaugsmą po viso šio skausmo“, – sakė Jennifer. „Dievas buvo toks geras tarp to“.

Palaimintas įsitikinimas

Šių metų sausį Jennifer prie daugybės savo sūneliui parašytų eilėraščių pridėjo dar vieną eilėraštį; Griffinui būtų sukakę 13 metų.

„Turiu daug klausimų, bet kai pasieksiu dangų, tai nebebus svarbu. Tikiu, kad Dievo sumanymas yra didesnis nei manasis“, – svarstė 3 vaikų mama. „Tai tokia maža gyvenimo dalis. Dangus – amžinas. Visa kita – tik akies mirksnis“.

Abu tėvai užtikrintai sako žinantys, kad mažasis Grifinas yra su Viešpačiu, ir kad vieną dieną jie visi prisijungs prie jo, ir šį kartą tai bus amžiams.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 835

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. Anonimas    -  2022-05-11, 19:39

    O,Viešpatie,kodėl kurti tave išgirsta,o. akli tave išvysta.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Vakarai nurodo Kiniją ir Rusiją kaip savo strateginius priešininkus, tačiau ekonominiai Vakarų rodikliai kur kas...

Išpuoselėtas šunsknukis, už jo interesus mėsai tinka bet kokio amžiaus....

Ateis laikas ir mes turėsime kompensuoti Rusijai tuos mažvaikių sprendimus. Tik jų pėdsakai bus ataušę....

Apie kiekvieną žymų žmogų internete pilna "teisybės" ir jos skleidėjų. Kam tas apskritai daroma? Kokia...

A5

"Lietuva be miškų, be kelių, be mokyklų, be smulkaus verslo ir be ateities !" su...

Jei tikėti tik tuom ką matei, tai(nerandu žodžių, padėk)...

Gal paspringai bevardindamas kad iki Lietuvos nedasikasei......