infa.lt

Briuselio ir Pekino derybų objekto, Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai atžvilgiu dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo kol kas nėra. Taip pirmadienį žurnalistams sakė už aplinką ir vandenynų apsaugą atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

„Šiuo metu derybų objekto nėra, – sakė jis. – Pirmiausia turime įvertinti Kinijos veiksmus.” Kol kas, anot eurokomisaro, jie neįsikomponuoja į sistemą. „Daugelis spaudimo priemonių [Lietuvai] yra ne ant stalo, o po stalu. Sunku jas sudėlioti ir teigti, kad [Kinijos] valstybė tame dalyvauja”, – sakė Sinkevičius.

Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius pirmadienį žurnalistams sakė apie būtinybę, kilus sunkumams, su kuriais susiduria Lietuvos verslas Kinijoje, nedelsiant pradėti derybas šiuo klausimu, dalyvaujant Europos Komisijos vadovybei, Lietuvos valdžios ir verslo bei Kinijos valdžios atstovams.

Lietuvos ir Kinijos santykių krizę sukėlė Taivano atstovybės atidarymas Vilniuje (vėliau pervadintos į taivaniečių atstovybę). Kinija, prieštaraujanti atstovybei tokiu pavadinimu (Pekinas sutinka, kad tai būtų Taipėjaus atstovybė), atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus ir pasiūlė tą patį padaryti Lietuvai.

Lapkričio 21 dieną KLR vyriausybė priėmė sprendimą nuleisti diplomatinius santykius su Lietuva iki reikalų patikėtinio lygio, o lapkričio 26 dieną išsiuntė notą dėl Kinijos diplomatinės atstovybės Vilniuje statuso pakeitimo iš ambasados ​​į KLR atstovybę.

Pekinas panaudojo ir ekonominius svertus: sustabdė krovinių vežimą geležinkeliais į Lietuvą, sumažino kredito limitą Kinijos rinkoje veikiančioms Lietuvos įmonėms, nustojo išduoti leidimus maisto produktų eksportui.

Gruodžio pradžioje KLR iš savo muitinės sistemos duomenų bazės išbraukė Lietuvą kaip valstybę. Dėl to Lietuvos eksportuotojai negalėjo legaliai registruoti į KLR pristatomų prekių. Po savaitės Lietuva vėl atsirado Kinijos muitinės sistemose.