infa.lt

Ar aš čia skaitau, ar sapnuoju?

S. Skvernelis sako: „Policija ir kitos tarnybos, vakar išvaikę Rūdninkuose prieš migrantus protestavusius gyventojus, perteklinės jėgos nenaudojo”.

Taigi šis žmogus – opozicijos lyderis, siūlo įvesti nepaprastąją padėtį atskirose Lietuvos vietose, kad būtų galima taikyti RIBOJIMUS PROTESTAMS ir DRAUSTI SUSIBŪRIMUS. – „Jei mes apsisprendžiame, kad toks režimas yra neišvengiamas, o aš manau, kad mes prie to priėjome, – jis bus neišvengiamas”, – pažymėjo opozicijos lyderis.

„Toks režimas galėtų galioti atskirose vietovėse. Tas ribojimas būtų įvestas kalbant apie protestus, masines akcijas,”- kalbėjo Skernelis, – suprantu, kokia bus visuomenės reakcija”. Apie nepaprastąją padėtį Skvernelis kalbėjo antradienį, po pirmadienio vakarą jėga numalšinto protesto Rūdninkuose, kur žmonės priešinosi planams poligone apgyvendinti nelegalius migrantus ir bandė blokuoti kelią į teritoriją,- praneša BNS.

Riaušių malšinimo policija žmones nuo kelio išvaikė ir ištaškė jėga.

Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas leidžiantis taikyti laikinus asmenų laisvių ir teisių ribojimus, gali būti įvedama ir komendanto valanda. Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai ir kai šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių”.

Ar viską supratote?

Ar Jūs tikrai viską teisingai supratote?
Tai kalba ne valdančiųjų autoritarinio režimo atstovas, o opozicijos lyderis. Jis policinėmis priemonėmis siekia užgniaužti žmonių valią kovojant už savo teises, ginant savo ir vaikų ateitį. Ar gali toks politikas vadintis opozicijos lyderiu? Juk jam tik šalia Lukašenkos sėdėti. Kada uniformuota didybė susivoks, kad ir galybei reikia proto?

Kur prasideda jėga, protas baigiasi. Iš gilių aloholizmo stadijų įmanomas prablaivėjimas ir grįžimas atgal, iš valdžios ir jėgos struktūrų beprotysčių kelio atgal nebūna. Antpečiai, valdžia ir vario dūdos pakeičia žmogų neatpažįstamai.

Valdžios ir galios troškimas tokiems žmonėms prilygsta gyvybės instinktui. Pagarbos ir pasitikėjimo nevertas žmogus, kuris savo vardą nori išaukštinti ant tautos ir Tėvynės griuvėsių, kuris nori pakenkti žmonėms ir valdžioje siekia išsilaikyti bet kokia kaina. Garbė kaip jaunystė: kartą ją praradus atgauti neįmanoma.

Tai – ne rinkiminė kova. Tai – žemas amatas, tai – žmogaus dvasios negalia, liga ir rykštė. Policijos mokykloje pirmiausiai išmokstama pamoka ir tik tada atliekas testas. Gyvenime – atvirkščiai: pirmiausiai duodamas testas ir tik tada išmokstama pamoka.

Niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip tokie išsigimę žmonės patenka į valdžią. Kaip jie gyvena? Kaip jaučiasi? Kaip miega? Kai vieną vaikiną pervažiavo girto policininko automobilis, jį medikai surinko iš gabalų ir pavadino „geležiniu žmogumi”. Po ilgų dirbtinės komos parų šiandien jis gyvena su persodintais kaulais ir negali žiūrėti į uniformuotus žmones.

Jis privertė savo galūnes funkcionuoti ir įrodė, kad žmogaus galimybės yra beribės. Kai į jį žiūrėdami kiti verkė, jam skaudėjo ne sulaužytą kūną, o sielą, kad iš kelių šimtų draugų ligoninėje jį aplankė tik… vienas.

Ateis diena, kai nuo uniformuoto galingo pono, besišypsančio šiose nuotraukose, – taip pat nusisuks draugai, kolegos, rinkėjai, bendradarbiai. Yra kategorija žmonių, kurie užsidėję antpečius ar patekę į valdžią nė nepastebi, kada praranda žmogiškumo jausmą.

Sėdėti valdžioje, nurodinėti, naudoti jėgą – jiems yra įprastas, savaime suprantamas dalykas. Dvikova su bet kuo jiems tampa norma. Jie svarbūs ir reikšmingi tik patys sau.
Noras įkąsti jiems sukelia apetitą. Išdavystė – jiems gyvenimo norma. Jiems atrodo, kad tik jie vieni „poliotni”, nepakeičiami.

Sauliau Skverneli, labai norėčiau, kad po šio straipsnio, kurį, tikiuosi perskaitys kokie du milijonai žmonių Lietuvoje ir pasaulyje, kad po Jūsų išsišokimo eteryje, jau kur kas mažiau pažįstamų, draugų, kaimynų Jums ištiestų ranką, kad gatvėje prasilenktų nepasisveikinę, o naktį atsitikus bėdai, kad ir prasidūrus padangai, kai Jūs lauksite pagalbos, pravažiuojantys žmonės gerai pagalvotų – sustoti ar ne.

Kad niekas pas Jus neužsuktų pasitarti, pasiguosti, pasigirti, pašmaikštauti, palinkėti. Norėčiau, kad Jūs niekada nebūtumėt išaukštintas, pagerbtas ar aprašytas.

Atėjo laikas lietuviams apsivalyti sielas. Atėjo laikas Lietuvai gydytis ir sveikti. Gera gyventi, kai aplink tikros vertybės, tikras pasaulis, kuriame myli, džiaugiasi, saugo, kuria, padeda, palaiko, kur žmonės linksmi pabunda, laimingi užmiega, su šypsena geria kavą, meilę ir gyvenimą, kur skuba į darbą, o ne į mūšį.

Bet tokias vertybes Lietuvoje kuriate ne Jūs, ponas Sauliau Skverneli. Man gėda dėl už Jus atiduoto savo balso. Jūs išdavėte pasitikėjimą.

O jis – lyg popierius – suglamžius niekada neišsilygina.

Praradus pasitikėjimą daugiau nieko negali prarasti.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas autorės Facebook paskyroje.