infa.lt

Didelės apimties penkerių metų tyrimas keturių dienų darbo savaitės atžvilgiu parodė, kad savaitės darbo krūvio sumažinimas nors tik keturiomis – penkiomis valandomis ne tik teigiamai veikia psichinę ir fizinę darbuotojų gerovę, bet ir žymiai padidina jų produktyvumą.

Tyrimai, skirti įvertinti trumpesnių darbo savaičių poveikį, buvo atlikti keliose šalyse ir buvo įvairių formų: nuo trumpesnės darbo dienos visą savaitę, iki keturių dienų savaitės su tuo pačiu dirbtų valandų skaičiumi.

Islandijos tyrimas, kuriame dalyvavo 2500 žmonių įvairiose pramonės šakose, rodo, kiek plačiai galima taikyti ekonomikoje trumpesnes darbo savaites, skelbia „New Atlas“.

Reikjaviko miesto tarybos inicijuotas eksperimentas prasidėjo nuo kelių dešimčių darbuotojų, kuriems buvo pasiūlyta išlaikyti jiems 40 valandų darbo užmokestį, tačiau jie turėtų dirbti tik 35–36 valandas per savaitę. Preliminarūs rezultatai parodė šio požiūrio naudą, o vėlesniais metais šią patirtį perėmė kitos institucijos, įskaitant mokyklas, ligonines ir teisėsaugos institucijas.

Šiuo atveju dalyviai galėjo laisvai pasirinkti savo darbo laiko sutrumpinimo būdą. Vieni kartą per savaitę pasiimdavo poilsio dieną, kiti – kas antrą savaitę. Siekdamos išlikti produktyviomis, įmonės turėjo keisti savo vidinius procesus. Tai paskatino trumpesnius, įtraukesnius dalykinius susitikimus ir naujas darbo strategijas. Net policija įžvelgė pranašumą keisdama savo pamainos darbo schemas.

„Policijos skyriuose tyrėjai kas antrą savaitę dirbdavo trumpiau, todėl pareigūnai namo grįždavo valanda anksčiau pirmadieniais – ketvirtadieniais (nuo 8:00 iki 15:00), o penktadienį – keturias valandas anksčiau (nuo 8:00 iki 12:00), sakoma pranešime. – Sekančią savaitę jie dirbdavo ilgiau (nuo 8:00 iki 16:00) Kaip įprastai.

Teigiama dinamika buvo pastebėta visais parametrais. Daugeliu atvejų našumas arba pagerėjo, arba liko nepakitęs. O darbuotojų savijauta ir sveikata pagerėjo žymiai.

Nenuostabu, kad žmonėms patinka mažiau dirbti, tačiau per 10 metų surinkti duomenys daugumoje turtingiausių Europos šalių rodo, kad darbo našumas mažėja ilgėjant darbo valandoms. Šis procesas veikia ir priešinga kryptimi, todėl yra koreliacija tarp darbo efektyvumo padidėjimo ir darbui skirto laiko sumažėjimo.

„Šis tyrimas demonstruoja, kad didžiausias pasaulyje eksperimentas su trumpesne darbo savaite viešajame sektoriuje buvo sėkmingas visais atžvilgiais“, – sakė Willas Strongas, Jungtinės Karalystės duomenų analizės organizacijos „Autonomy“ tyrimų direktorius. „Tai rodo, kad viešasis sektorius yra subrendęs pradėti trumpesnę darbo savaitę – ir ši pamoka, gali tapti naudinga daugeliui vyriausybių“.

Ataskaitoje pažymima, kad raktas į sėkmingą šios patirties įgyvendinimą yra užduočių vykdymo, planavimo ir keitimo lankstumas kartu su suinteresuotumu procesui. Rezultatai buvo tokie įspūdingi, kad eksperimento pabaigoje 86% visų Islandijos darbuotojų arba jau perėjo prie tokios schemos, arba gavo galimybę tai padaryti bet kada ateityje.

2020 m. sausio mėn. pervesti visą šalį į 4 dienų darbo savaitę pasiūlė naujoji Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin. „Manau, kad žmonės nusipelno daugiau laiko praleisti su savo šeima, artimaisiais, pomėgiais ir kitais gyvenimo aspektais, pavyzdžiui, kultūrine sritimi”, – sakė ji.