infa.lt

Premjerė Ingrida Šimonytė nuotoliniu būdu susitiko su tautinių bendrijų atstovais ir aptarė aktualius klausimus. Vyriausybės vadovė visas tautines bendruomenes pasveikino su šiandien minima Lietuvos tautinių bendrijų diena.

„Lietuva iš praeities paveldėjo daugiatautės valstybės išskirtinumą. Šiandien ji neįsivaizduojama be mūsų piliečių, kalbančių įvairiomis kalbomis, puoselėjančių savąsias tradicijas ir papročius.

Nuoširdžiai tikiu, kad daugiakultūrės Lietuvos paveldas įkvėps dirbti išvien, kad visi gyventume taikiai ir saugiai, kad tvirtėtų tarpusavio pagarba ir solidarumas. Tautybių, religijų, tradicijų, kalbų įvairovė yra Lietuvos stiprybė. Dar kartą sveikinu Jus su Tautinių bendrijų diena ir linkiu mums visiems toliau kurti pamatinėmis vertybėmis grįstą visuomenę“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Vyriausybė įsipareigojo parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą, anot I. Šimonytės, labai tikimasi visų politinių jėgų sutarimo, priimant šį svarbų įstatymą Seime. Taip pat yra numatyti veiksmai tautinių mažumų švietimo ir kultūros srityse: parengti ir įdiegti dvikalbio ugdymo modelį, užtikrinti sąlygas tautinių mažumų gimtosios kalbos mokymuisi, plėtoti tautinių mažumų kultūrų įvairovės pristatymą ir aktualizuoti tautinių mažumų kultūros paveldą bei istoriją. Įgyvendinant šiuos Vyriausybės darbus, labai tikimasi ir Tautinių bendrijų tarybos atstovų įsitraukimo.

Premjerė pabrėžė, kad Tautinių bendrijų tarybos autoritetas ir gebėjimas telkti tautines bendrijas šiandien labai svarbus, prisidedant prie Lietuvos piliečių sveikatos ir gyvybės išsaugojimo, ir pakvietė tautinių mažumų organizacijų lyderius paremti vakcinacijos procesą – padrąsinti abejojančiuosius skiepytis.

infa.lt komentaras:

Iki šiol šis įstatymo projektas nuo visuomenės buvo slepiamas ir tik neoficialiai yra kalbama, kad ministrė E. Dobrovolska siūlo „apeiti“ Konstituciją, kai kuriuose regionuose įvedant trikalbystę. Pavyzdžiui, 7 projekto straipsnyje skelbiama teisė bendrauti tautinės mažumos kalba su viešojo administravimo subjektais.

Kitaip tariant, esant tam tikram, 20-30 proc. tautinės mažumos gyventojų procentui savivaldybėje nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, asmuo turėtų teisę kreiptis žodžiu arba raštu tos tautinės bendrijos kalba į rajono viešųjų paslaugų teikėjus. O pastarieji privalėtų mokėti tą kalbą, nežiūrint į tai, kad valstybinė kalba yra lietuvių.

Tai iš esmės yra kiršinantis tas pačias tautines bendrijas projektas, nes mažesnės bendrijos ir toliau gyvens, kaip gyvenusios, o kai kurios didesnės įgytų tam tikras „privilegijas”, kurios praktiškai leistų jų atstovams turėti lengvesnes lietuvių kalbos reikalavimų sąlygas, kad faktiškai reiškia blogesnį kalbos mokėjimą. Ar tai privilegija, ar ne, paliekame spręsti jums, brangūs skaitytojai.