infa.lt

Prancūzija atšaukia savo ambasadorių Turkijoje „konsultacijoms“ po to, kai pagarsėjęs nesivaldymu Turkijos lyderis Erdoganas labai nediplomatiškai išsakė savo nuomonę apie Prancūzijos prezidentą.

Pastarosiomis dienomis po žiauraus mokytojo nužudymo, po ko 18-metis čečėnas papildomai dar jam nupjovė galvą, Prancūzija pradėjo intensyvinti kovos su radikaliu islamu priemones. Užsieniečiai, kurie laikomi „pavojingais religiniais fanatikais“, išsiunčiami iš šalies, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo įstatymą „kovai su politiniu separatizmu“.

Prancūzijos lyderis apkaltino islamo ideologiją „statant save aukščiau respublikos įstatymų“. Jis pažadėjo, kad naujasis įstatymas, kurį vyriausybė priims gruodžio pradžioje, apribos mokymąsi namuose, kas leisdavo jauniesiems islamistams išvengti mokyklos, ir sustiprins privačių religinių mokyklų priežiūrą.

Macronas taip pat pažadėjo įvesti griežtą mečečių finansavimo kontrolę – kartu su Magrebo ir Vidurio Rytų šalių bei Turkijos pinigais į Prancūziją atvyksta imamų pamokslininkai, kurie prancūzų musulmonams įskiepija kenksmingą mąstymo ir veikimo būdą.

Pastaruoju metu „etniniai nusikaltimai“ tampa vis dažnesni Prancūzijoje. Rugsėjį du aktyviai tikintys musulmonai prie buvusios žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijos pradėjo mačetėmis atakuoti praeivius. Po to sekė žiaurus mokytojo, parodžiusio moksleiviams musulmonų pranašo Mohammedo karikatūras, nužudymas.

Be to, Prancūzijoje stiprėja islamo religinis diktatas – kai kuriuose miestuose vyrams ir moterims baseinuose įvedamas atskiras maudymasis, o musulmonų žmonas vyrai lydi į ligonines, kuriose griežtai stebi, kad moterų netikrintų gydytojai vyrai, tėvai reikalauja, kad jų vaikų mokyklose būtų įvesti „halal“ meniu.

Visa tai yra labai nepatinka daugumai prancūzų, visuomenėje tvenkiasi nuolatinis grėsmės ir pavojaus jausmas, tačiau teisinė praktika šalyje yra tokia, kad bet kokia „tikslinė“ kalba prieš islamą ir jo keliamą grėsmę yra laikoma nusikaltimu pagal tokius straipsnius kaip kurstymas rasizmui ir neapykantos skatinimas.

Griežtesnė Macrono, pažadėjusio „sukurti Prancūzijoje oažangų islamą ir išvaduoti jį nuo užsienio įtakos“, retorika labai supykdė Turkijos vadovą. Jis patarė kolegai iš Prancūzijos „pasigydyti psichiką“.

Atsakydama į tai, Prancūzijos valdžia atšaukė ambasadorių, aiškiai užsimindama apie diplomatinių santykių su NATO sąjungininke nutraukimą. Paryžius pareikalavo, kad Turkija „pakeistų savo politinę kryptį, kuri tampa visais atžvilgiais pavojinga“, ir pareiškė, kad jos lyderio žodžiai yra nepriimtini.