infa.lt

Plačiai paplitusios pasaulinės koronaviruso pandemijos baimės fone šis svarbus įvykis iš esmės praėjo nepastebėtas – kalbama apie objektą, esantį taip toli nuo likusio pasaulio, kad dauguma žmonių net neįtaria apie jo egzistavimą, rašo globalresearch.ca portalas.

Viso pasaulio sėklų saugykla „Paskutiniojo teismo dienos“ atveju – Špicbergene, esančiame už poliarinio rato Svalbardo salyne, ką tik gavo papildomą stambią įvairių rūšių sėklų partiją skirtą specialiam saugojimui.

Kas sukelia įtarimus dėl šios priemonės, susijusios su Pasaulio sėklų banku, yra šio pasaulinio projekto rėmėjų sąrašas su jam teikiama finansine parama.

Vasario pabaigoje į didžiausią pasaulyje sėklų saugyklą buvo patalpinta daugiau nei 60 tūkst. naujų veislių sėklų. Tad bendras sėklų rūšių skaičius viršijo milijoną nuo tada, kai pirmą kartą jos buvo pradėtos sandėliuoti 2008 m. pradžioje.

Naujausias sėklų papildymas apima svogūnus iš Brazilijos, guaro pupeles iš Vidurinės Azijos, sakralinės čerokių indėnams kukurūzų kultūros sėklas ir laukines gėles iš netoli princo Charleso namų JK esančios pievos. Saugykla randasi Špicbergeno saloje, kuri teisiškai yra Norvegijos teritorija po 1925 m. sutarties sudarymo.

Norvegijos vyriausybė skyrė didelę pinigų sumą objekto statybai, kuris, pasak projekto rėmėjų, gali atlaikyti atominės bombos sprogimą.

Vienintelė problema buvo ta, jog projektuotojai neatsižvelgė į tai, kad kalno pusėje pastatyta konstrukcija turi būti nelaidi vandeniui, o dėl stiprių liūčių 2016 m. buvo užtvindytas įėjimas į saugyklą, kuriai po to reikėjo papildomų 20 milijonų eurų remontui ir modernizavimui. Šie darbai buvo baigti po ketverių metų.

Pažymėtina, kaip pabrėžė Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg, 2020 m. yra pažymėti kaip riba, iki kurios visos šalys turi imtis priemonių, kad užtikrintų žemės ūkio kultūrų genetinės įvairovės išsaugojimą, siekiant JT tikslo „iki 2030 m. panaikinti badą“.

JT tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) prognozuoja katastrofiškus klimato pokyčius 2030 m., kuriiems žmonija nesugebės užkirsti kelio, ir taip pat mano, kad šie metai yra lemiamieji siekiant perkelti Malthusianismo darbotvarkę į JT.

Viešai pareikštas argumentas, palaikantis stambų sėklų banko projektą, – tai esą būtinybė turėti patikimą daugelio nacionalinių sėklų kolekcijų atsarginę kopiją, jei jos būtų sunaikintos karo metu, kaip, pavyzdžiui, Sirijoje ar Irake, arba dėl stichinės nelaimės ar kitos katastrofos.

Saugykla Špicbergene, pavadinta „Nojaus arka“, įvykus „globaliai katastrofai“, teoriškai gali būti naudojama pasaulio žemės ūkiui atkurti. Puiku. Įdomu. Bet kas priims sprendimus apie tai, kaip paskirstyti šias sėklas tokios katastrofos atveju, niekur nepaminėta.

Kas pažymėtina, – tai sąrašas tų, kurie palaiko šią labai neįprastą viešojo-privačiojo sektorių partnerystę.

Organizacija Crop Trust

Sėklų banką“ valdo organizacija, žinoma kaip „Crop Trust“, kurios oficialus pavadinimas yra „Global Crop Diversity Trust“, šiuo metu įsikūrusi Bonoje, Vokietijoje. „Crop Trust“ tinklapyje buvo paskelbtas kuklus pareiškimas, esą „vienintelė jų misija yra apsaugoti pasaulio kultūrų įvairovę, kad būtų išspręstos būsimos aprūpinimo maistu problemos“.

Yra įspūdingas finansinių rėmėjų sąrašas, vadinamas Donorų taryba. Tarp geriausiai žinomų yra „Bayer Crop Science“, kuriai dabar priklauso „Monsanto“, „DuPont Pioneer Hi-Bred“ ir „Syngenta AG“, šiuo metu priklausanti „ChemChina“.

Tai yra didžiausi pasaulyje patentuotų GMO sėklų ir suporuotų agrocheminių produktų, tokių kaip Roundup su glifosatu, tiekėjai. Kinijos valstybinė įmonė „Syngenta“ šiuo metu yra didžiausia pasaulyje pasėlių chemikalų tiekėja.

„Paskutiniojo teismo dienos“ sėklos Arktyje

Be to, „Crop Trust“ rėmėjai yra Billo ir Melindos Gatesų fondas, kuris yra pagrindinis rėmėjas, 2004 m. inicijavęs fondo kūrimą kartu su Jungtinių Tautų Pasaulio maisto organizacija ir Tarptautine žemės ūkio tyrimų patariamąja grupe (CGIAR) veikiančia per per „Bioversity International“.

Prie Geitso fondo esančio Crop Trust, prisijungė Rokfelerio fondas, kuris pirmasis aštuntajame dešimtmetyje finansavo GMO biotechnologijų kūrimą, pradedant 1970-aisiais savo Tarptautiniame ryžių tyrimų institute, kur jie išleido milijonus, bandydami išvystyti patyrusį kolosalią nesėkmę projektą, pavadintą „Auksiniai ryžiai su padidintu vitamino A kiekiu“.

CGIAR, 1972 m. įsteigtas Rokfelerio fondo ir Fordo fondo, siekiant skleisti savo „Žalioji revoliucija“ agroverslo modelį, kontroliuoja daugumą privačių sėklų bankų – nuo Filipinų iki Sirijos ir Kenijos. Iš viso šiuose bankuose saugoma daugiau nei šeši su puse milijono rūšių sėklų, iš kurių beveik du milijonai yra unikalios. Į „Paskutinio teismo dienos“ saugyklą Špicbergene gali būti patalpinta keturi su puse milijono sėklų rūšių.

Tuo metu, kai 2008 m. buvo atidaryta pasaulinė sėklų saugykla, „Crop Trust“ pirmininkavo kanadietė Margaret Catley-Carlson.

Tuo pačiu Catley-Carlson iki 1999 m. buvo Niujorko gyventojų paplitimo tarybos prezidente – šią organizaciją 1952 m. įkūrė Johnas Rockefelleris III. Organizacija siekė mažinti gyventojų skaičių , po „šeimos planavimo“ skatinimo priedanga prastumiant eugeninę programą, kontroliuojant gimstamumą, vykdant sterilizavimą ir nustatant „gyventojų skaičiaus kontrolę besivystančiose šalyse“. Catley-Carlson taip pat buvo „Syngenta Foundation“ valdybos narė.

Gyventojų skaičiaus mažinimo taryba

Būti Rokfelerio gyventojų paplitimo tarybos prezidente nėra paprastas dalykas. 1990-aisiais JT Pasaulio sveikatos organizacija pradėjo kampaniją, skirtą skiepyti milijonus 15–45 metų moterų Nikaragvoje, Meksikoje ir Filipinuose, tariamai nuo stabligės. Vakcina nebuvo skiriama nei vyrams, nei berniukams, nepaisant to, kad jie, matyt, yra lygiai taip pat linkę į stabligės infekciją, kaip ir moterys.

Ši keista ypatybė pasirodė įtartina Romos katalikų organizacijai „Comité Pro Vida de Mexico“ ir jie nusprendė patikrinti vakcinos pavyzdžius. Testai parodė, kad stabligės vakcinoje, kurią PSO platino tik vaisingo amžiaus moterims, yra žmogaus chorioninio gonadotropino arba HCG – natūralaus hormono, kuris, derinamas su stabligės anotoksino pernešėju, stimuliuoja antikūnus, dėl kurių moteris negali ištverti nėštumo. Nė vienai iš paskiepytų moterų apie tai nebuvo pranešta.

Vėliau paaiškėjo, kad Rokfelerio fondas, Rokfelerio populiacijos taryba, Pasaulio bankas ir JAV nacionaliniai sveikatos institutai dalyvavo 20 metų trukmės projekte, pradėtame 1972 m. su tikslu sukurti stabligės vakciną PSO, iššaukiančios nuslėptą abortą.

Ar sutapimas yra tai, kad tas pats B. Geitso fondas teikia pagalbą organizacijai, atsakingai už sėklų išsaugojimą Špicbergene, ir tuo pačiu metu Bilas Geitsas tampa vedančiąja autoritetinga figūra kovojant su Uhano koronaviruso epidemijos pavojumi?

Be abejo, pažymėtinas tas faktas, kad praktiškai neprieinamą sėklų saugyklą kontroliuoja daugybė pasaulio eugenikos ir žmonijos populiacijos mažinimo šalininkų.

Turint omenyje, kad daugiau nei milijonas nepakeičiamų Pasaulio sėklų paveldo egzempliorių užrakinti saugomi Špicbergene, ar GMO agroverslo milžinai, tokie kaip „Bayer-Monsanto“ ar „Syngenta“, pasaulinės krizės metu galės gauti neteisėtą prieigą prie šių sėklų?

Tai neatrodo labai tikėtina, tačiau mūsų pasaulyje dažnai nutinka neįtikėtinų dalykų. Mes galime pasakyti: „Tas, kuris kontroliuoja pasaulinio derliaus sėklas, – valdo pasaulį”.