Atiduosiu šiltomis rankomis…
Taip sakė mano močiutė, kuri nepripažino jokių turto dalybų, ypač tokių, kurios dažnai suplėšo į skutelius bet kokius giminystės ryšius…
O man šie žodžiai reiškia žymiai daugiau…
Atiduoti šiltomis rankomis – reiškia, neatidėlioti savo gerumo ypatingiems atvejams, kurių, galbūt, niekada ir nebus…
Tai reiškia – būti šalia tuomet, kai visi nusigręžė… suteikti palaikymą… pabūti šalia…
Tai reiškia – pasitikėti žmogumi, ištiesti jam pagalbos ranką ir priimti jo netobulumą…
Aš šito mokausi… BŪTENT ŠITO…
Gyventi su šiltomis rankomis, o ne su didelėmis pretenzijomis, kai iškeli sąlygas, kabiniesi prie kiekvienos smulkmenos, arba žiūri į žmogų, kaip į savo nuosavybę ir tikiesi, kad jis kiekvieną akimirką atitiks tavo lūkesčius…
Artimumas neįmanomas ten, kur rankos šaltos…
Ir tai juntama net ten, kur yra gražus išorinis paveikslas, kurį apdoroja emociniu “fotošopu“… Matoma lygiai taip pat, kaip ir meistriškai apdorotoje nuotraukoje – gražu, bet netiesa…
Juk artimumas – ne išorinis vaizdas, ir net ne protas, mielieji… Nes šaltis dažnai sklinda ir nuo tobulai gražių, ir nuo mega-intelektualių…
Artimumas – tai geraširdiškumas, kurio rankos nuolat šiltos… plačiąja šio žodžio prasme…
Artimumas – kai tave myli net tuomet, kai esi beviltiškai palūžęs, ir ne visada įveiki tai, ką tau atneša įvairios gyvenimo aplinkybės…
Palaikykite už rankų artimą žmogų…
Arba net save patį…
Pajutote ryšį?…
Ar palaikote tą vienijančią jėgą, kuri skleidžia šviesą ir šilumą?… Ir ar sugebate priimti sugrįžtančią atsakomąją šviesą ir atsakomąją šilumą?…
Būtų gerai, jei taip…
Dalinkite meilę šiltomis rankomis…
Pagal Lilios Grad esė, parengė ruvi.lt
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis