infa.lt

youtube stop kadras

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį perspėjo, kad ji nepatvirtins sekančio ES biudžeto, jei ketvirtadalis lėšų nebus skirta jos pasirašytai „Žaliojo susitarimo“ politikai, kadangi valstybės narės stiprina kovą už tai, ką jos turėtų mokėti ir ką gauti, rašo euronews.

Trečiadienį Strasbūre (Prancūzija) vykusioje plenarinėje sesijoje von der Leyen teigė, kad ji „nepritars rezultatui, negarantuojančiam, kad bent 25 proc. biudžeto bus skirta kovai su klimato kaita“.

ES Komisija nori, kad blokas iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje anglies atžvilgiu neutraliu žemynu, ir praėjusiais metais pristatė daugybę priemonių siekti šiam savo tikslui, žinomam kaip „Žaliasis susitarimas“. Tarp jų yra „Teisingo perėjimo“ fondas, skirtas padėti darbuotojams ir įmonėms, kurioms didesnį poveikį darys bloko perėjimas prie ekologiškai švarios ekonomikos.

Pasisakymo parlamento nariams metu, Ursula von der Leyen reikalavo kompromiso, teigdama, kad „turime rasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo senosios politikos ir naujų prioritetų“.

Ji taip pat perspėjo, kad „jei biudžetas nebus priimtas artimiausiu metu, kitais metais mes negalėsime iš tikrųjų finansuoti naujų prioritetų iš naujo biudžeto, kaip mes visi įsivaizduojame“.

ES lyderiai planuoja susitikti vasario 20 d. neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime, kad būtų galima suderinti bendrą poziciją dėl kitos daugiametės 2021–2027 m. finansinės programos (MFF).

Tačiau valstybės narės nesutaria dėl to, kokie turėtų būti bloko prioritetai, esant dviems skirtingoms grupėms, jau piešiančiomis linijas ant smėlio, nes manoma, kad JK pasitraukimas iš ES pradurs 75 milijardų eurų skylę sekančiame MFF.

Šį mėnesį, anksčiau, norėdami išsiaiškinti savo pozicijas Portugalijoje susitiko Bulgarijos, Čekijos, Kipro, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos atstovai.

Visos šios 15 pietų ir rytų Europos šalių visuma yra vadinama „sanglaudos draugais“ šalia ES sanglaudos fondų, kurie skiriami mažiau išsivysčiusioms bloko rajonams, siekiant sustiprinti infrastruktūrą.

Komisijos siūlymu tos šalys turi prarasti dalį savo lėšų 2021–2027 m. biudžete, kurį jos pripažino „nepriimtinu“ po savo susitikimo paskelbtame bendrame pareiškime.

Jos teigė, kad „regionų ir valstybių narių išsivystymo lygio skirtumai vis dar yra dideli“ ir kad sanglaudos politikai turėtų būti skiriamos lėšos, turėtų išlikti 2014–2020 m. lygmenyje.

„Nė viena valstybė narė neturėtų patirti staigaus ir neproporcingo savo sanglaudos asignavimų sumažėjimo“, – pridūrė jie.

Tuo tarpu Lietuvos prezidentas G. Nausėda teigia>>, jog „buvome išgirsti… tik…“.

Tačiau jiems priešinasi vadinamoji „Frugal Five“ grupė, kurią sudaro Austrija, Danija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija.

Šios valstybės narės nori apriboti bloko išlaidas iki 1% bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir teigia, kad norint sutelkti dėmesį į naujus prioritetus, įskaitant klimato pokyčius, būtina mažinti sanglaudos finansavimą.

Jie taip pat nori išlaikyti nuolaidas, kurios turėjo baigtis kartu su „Brexit“.

2015-2020 metų laikotarpiui Danijai, Nyderlandams ir Švedijai buvo sumažintos metinės BNP įmokos: pradedant 130 mln. eurų per metus mažiau Danijai, iki 695 mln. eurų per metus mažiau Nyderlandams. Kelioms šalims taip pat buvo taikomi lengvatiniai PVM tarifai.

Tikimasi, kad kitas ES biudžetas viršys 1 trilijoną eurų. Jį turi patvirtinti Taryba ir parlamentas.