infa.lt

„Nauji metai, nauji ketinimai: daugelis priskiria jiems išsivadavimą nuo šiukšlių ir sprendimą pagaliau apsieiti mažu ir gyventi kukliai“, – rašo vokiečių leidinys „Die Welt“.

„Gyvenimas minimalizmo stiliumi gana gerai dera su šių laikų dvasia, – sako žurnalistė Sabine Winkler. –  Daugelis mūsų bendraamžių daiktų atsisakymą suvokia kaip savotišką laimės pažadą.

Ko gero, apsiribodami tik svarbiausiais dalykais visose gyvenimo srityse, galite padaryti jį paprastesniu.  Ne tik jaunoji Z karta, tai yra tie, kurie gimė 1990-ųjų pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje, kažko tikisi iš ekologijos. Ši tema vaidina lemiamą vaidmenį ir šiek tiek vyresniems tūkstantmečio kartos atstovams “.

„Kadangi jie išgyvena savo profesinio gyvenimo įkarštį, turi derinti šeimą, asmeninį gyvenimą ir darbą, Sąmoninga pozicija už ekologišką aplinką ir geresnį klimatą pasireiškia ne demonstracijose už klimatą, o kasdieniniame gyvenime.“

Futurologė Lena Papasabbas iš Frankfurto Ateities tyrimų instituto mano, kad tai nėra trumpalaikis ažiotažas. Minimalizmas ateityje taps viena iš mūsų visuomenės tendencijų.

„Nesvarbu, ar tai mados dizainas, ar interjero dekoravimas, namų spinta su drabužiais, tvarka visame bute, finansai, muzika ar net mūsų skaitmeninė aplinka – minimalizmas visur laikomas geriausiu pasirinkimu.

Galbūt todėl, kad chaosas ir netvarka yra susiję su neigiamais bruožais. Kas yra aplaidus, mūsų struktūrizuotame pasaulyje patiria mažesnę sėkmę, dirba ne taip efektyviai – tokia yra bendra idėja“.

Savo kraštutine forma minimalizmas, kaip gyvenimo būdas, pasireiškia tendencija, kuri seniai egzistuoja JAV, ir dabar atėjo į Europą. Tai susiję su frugalizmu: „Jūs gyvenate labai minimaliai, dirbate ir taupote tiek, kad galite išeiti į pensiją sulaukę 30 ar 40 metų ir mėgautis likusiu gyvenimu. Viliojanti perspektyva“, – rašo leidinys.

„Tuo pačiu, svarbiausia, kad šis judėjimas savo gyvenimo būde mato ne nepriteklius, o sąmoningą apsisprendimą, galimybę gyventi geriau ir laisviau nuo primetamo vartojimo“, – sako futurologė Papasabbas.

„Frugalistai, pavyzdžiui, stengiasi sudaryti kuo mažiau šiukšlių ir visame pasaulyje gyventi ekologiškiau. (…) Žiniatinklyje internete galite rasti dar vieną paaiškinimą, kodėl mes simpatizuojame minimalizmui. Pasaulyje, kuris tampa vis sudėtingesnis, minimalizmas suteikia mums aiškią schemą, į kurią tiesiog reikia įrašyti save“.

„Už tokios gyvenimo pozicijos stovi milijardinis verslas. Knygos, internetinės transliacijos, televizijos laidos, mokymai ir pagalba įvedant tvarką. Dažnai „Apple“ įkūrėjas Steve’as Jobsas taip pat laikomas minimalizmo pradininku. Tačiau jo gyvenimo poziciją greičiausiai lėmė mintis: „Geriau neturėti nieko, jei negalite turėti geriausio „.

Ši idėja atsispindi šiuolaikiniame „Apple“ gaminių dizaine. Taigi, minimalizmas tam tikra prasme tapo savotišku gerovės iššūkiu. Ir tai paradoksalu“, – pastebi straipsnio autorius.

„Daugelis taip pat laikosi paprastos taisyklės: „Niekada neturėkite daugiau nei 100 daiktų“. Tai atitinka daiktų kiekį vokiečių namuose prieš maždaug 100 metų. Remiantis statistikos duomenimis, šiandien namas Vokietijoje užpildytas maždaug 10 tūkstančių daiktų. Jungtinėse Valstijose jų apskritai apie 300 tūkstančių.

Todėl daugeliui minimalizmas tolygus kapitalizmo kritikai. Tai dar viena tema, kuri šiandien svarbi daugeliui žmonių, ypač jaunimui“.

„Čia futurologai taip pat turi labai įtikinamą paaiškinimą: tūkstantmečio kartai (milenialai) greičiausiai, artimesni nematerialūs statuso simboliai, pavyzdžiui, kelionės ir kiti įspūdžiai. Todėl, pavyzdžiui, jie mažiau nerimauja dėl savo senatvės“, – rašo leidinys.

„Galų gale, minimalizmas taip pat kelia klausimą, ar tai iš tikrųjų daro mus laimingais, ar tai supaprastina mūsų gyvenimą, ar mažesnio daiktų kiekio turėjimas suteikia mums daugiau laisvės. Juk daugelis apribojimų gali mūsų gyvenimą padaryti sudėtingesnį, kaip paradoksaliai tas beatrodytų“.

Minimalizmas, reziumuoja žurnalistė, tam tikra prasme yra iliuzija. „Ko jūs galite atsisakyti, o ko ne, jūs nuspręsite ne vieni, bet ir jūsų aplinka bei darbas“, – nurodo Winkler.

Be to, norėdami gyventi minimalistiškai, mes apgaudinėjame save: tuomet, kai norime turėti vis mažiau daiktų, klesti bendro vartojimo ekonomika“, – rašo „Die Welt“.