infa.lt

infa.lt montažas

„Mes esame ant masinio rūšių išnykimo slenksčio. Ir viskas, apie ką jūs galite kalbėti, – tai pinigai ir pasakos apie ekonomikos augimą! Kaip jūs drįstate?!”

„Šie ir kiti Švedijos eko aktyvistės Gretos Thunberg pareiškimai, skirti politikams, įkvėpė milijonus žmonių visame pasaulyje išeiti į gatves ir reikalauti vyriausybių imtis veiksmų kovojant su klimato kaita“, – su patosu rašo euronews.

„Penktadieniai vardan ateities“, kurie prasidėjo nuo Gretos piketų ir kito ekologinių aktyvistų judėjimo „Išmirštančiųjų sukilimas“, priminė pasauliui, kad laikas atsibusti ir pradėti spręsti globalaus atšilimo problemą.

2019 m. vėl buvo užfiksuota rekordiškai aukšta oro temperatūra.

Europos šalys šią vasarą patyrė dvi karščio bangas, o Australija užtraukė smogas dėl didelių miško gaisrų.

Siaubingi miško gaisrai siautėjo ir Sibiro taigoje bei Amazonės džiunglėse.

Sibire per kelias savaites gaisras sunaikino 3 milijonus hektarų miško, kurio teritorija lygi Belgijai, o gaisrų dūmai Amazonijoje buvo matomi net iš tarptautinės kosminės stoties.

?Fires have been in the news in 2019, but how unusual were they? Read the @Copernicus #Atmosphere Monitoring Service’s global roundup of wildfires this year to find out.

Full Details➡️https://t.co/PZWZCOvQ38 pic.twitter.com/JNkuCcgL6a

— Copernicus ECMWF (@CopernicusECMWF) December 12, 2019

Potvyniai taip pat vyksta vis dažniau ir daro vis daugiau žalos.

Spalį stipriausias taifūnas per pastaruosius 60 metų, Hagibis, užgriuvo Japoniją, o lapkritį vanduo Venecijoje pakilo iki rekordinio lygio nuo 1966 m. Mokslininkai gali paaiškinti gamtinius kataklizmus.

Petteri Taalas, Pasaulio meteorologinės organizacijos generalinis sekretorius: „Klimato pokyčiai tebevyksta, o Paryžiaus susitarimas dar neatnešė reikšmingų pokyčių.

Paskutinis dešimtmetis tapo šilčiausias per pastaruosius 170 metų.

„Mūsų atmosferoje yra trys pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos: metanas, anglies dioksidas ir azoto oksidas. Ir mes vėl fiksuojame visų trijų rekordinius rodiklius”.

Tačiau ne visi sutinka su tuo, jog laikas gelbėti planetą. Amerikos prezidentas Donaldas Trampas paskelbė apie JAV pasitraukimą iš „baisaus, brangaus, vienašalio Paryžiaus klimato susitarimo“ ir pridūrė, kad „laikas aprūpinti šachtininkus darbu“ (kasant anglį).

Šie žodžiai supykdė Gretą Tunberg. 16-metė švedų ekologinė aktyvistė, turinti Aspergerio sindromą, tapo judėjimo prieš klimato pokyčius veidu ir jauniausiu „Metų žmogumi“, amerikiečių žurnalas „Time“ versijoje.

.@GretaThunberg is TIME’s 2019 Person of the Year #TIMEPOY https://t.co/YZ7U6Up76v pic.twitter.com/SWALBfeGl6

— TIME (@TIME) December 11, 2019

Siekdama sumažinti anglies dvideginio išmetimą, Greta iš principo neskraido lėktuvu, Atlanto vandenyną ji perplaukė jachta (varoma dyzeliniu kuru), kad galėtų dalyvauti JT viršūnių susitikime Niujorke ir JT klimato konferencijoje Čilėje, kuri paskutinę akimirką buvo perkelta į Madridą.

Ispanijos sostinėje vykusiame COP25 susitikime buvo pasiūlytas naujas išmetamųjų teršalų mažinimo planas, kuriam pritarė daugelis šalių, tačiau Kinija ir JAV, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo čempionės tam nepritarė. Pačių ilgiausių derybų, vykusių per ketvirtį amžiaus, rezultatai sukėlė gilų nusivylimą.

Dalyviams nepavyko susitarti dėl tarptautinės angliavandenilių rinkos veikimo taisyklių ir galimybės gauti finansinę paramą toms šalims, kurios labiau jaučia globalaus atšilimo padarinius.

Aplinkos gynėjai apkaltino turtingiausių pasaulio šalių vyriausybes tuo, kad jos nepakankamai kreipia dėmesio į kovą su klimato kaita.

Ekologiniai aktyvistai tikisi, kad klimato viršūnių susitikimas, kuris kitais metais vyks Glazge, bus sėkmingesnis.