infa.lt

infa.lt montažas

Ažiotažas, kilęs Facebook vadovui Marku Zuckerbergui paskelbus apie skaitmeninės valiutos „Libra“ išleidimą nenurimsta. Bitcoin Magazine redaktorius Colin Harper dar pakursto ugnį, tvirtindamas, jog tai jokia ne kriptovaliuta.

Facebook kompanija pradėjo kurti kriptovaliutą gan seniai, bet tik birželio 18 pristatė ją pasauliui. Tačiau tiems, kas pažįstamas su bitcoin pasauliu, turi būti aišku, jog Libra (Facebook valiuta) – nėra kriptovaliuta ir neturi tokios apsaugos kaip bitkoinas, tvirtina Colin Harper.

Kas yra kriptovaliuta?

Botkoinas, pirmoji pasaulyje kriptovaliuta, kuri vadinasi taip todėl, kad įjungia į lėšų pervedimą viso proceso šifravimą. Todėl jos beveik neįmanoma nulaužti. Transakcijos (lėšų pervedimai) įrašomos į taip vadinamą „paskirstytasis registras„, kuriame išsaugomos nuolat atnaujinamos visos naudotojų operacijos, tad niekas negali apgauti sistemos ir perimti pinigų, kurie jam nepriklauso.

Bitcoin tinklas garantuoja laisvą prieigą ir kontrolės nebuvimą – naudotis juo gali bet kas, ir jokia centrinė struktūra jo nevaldo. Kriptovaliuta „bitkoinas“ egzistuoja ribota apimtimi – „prikasti“ viso galima ne daugiau, nei 21 mln bitkoinų.

O kas yra Libra?

Jeigu lyginame Facebook valiutą su bitkoinu, tampa aišku, jog bendro tarp jų lygiai tiek pat, kaip tarp Federalinio Rezervų fondo ir auksą išgaunančios kasyklos.

Skirtingai nuo atviro Bitkoino registro, Libra Association – uždara sistema, prie kurios prileidžiami tik kruopščiai atrinkti partneriai.

Jie kontroliuos lėšų pervedimą (transakcijas) ir palaikys savo blokčeino (blockchain) versiją. Šiuo metu yra 27 partneriai, po sistemos paleidimo jų skaičių planuojama padidinti maždaug iki 100.

Tai reiškia, jog tinklą palaikys viso tik apie 100 serverių. Palyginimui, Bitcoin tinklas turi apie 11 000 mazgų transakcijų patvirtinimui ir vykdymui, neskaitant minning nodes, kurie suteikia skaičiavimo resursus pervedimams ir gina tinklą nuo atakų.

Visi kartu jie išlaiko Bitkoiną stabilų – jeigu vienas iš mazgų nustotų veikęs – sistema nestrigs.

Libra pagal savo struktūrą negali būti decentralizuota ar turėti tokį stabilumą kaip Bitkoinas. Dabar asociacijos nariai turi sumokėti stojamąjį įnašą, lygų 10 mln dolerių.

Mainais jie gaus lengvatas lėšų pervedimams ir dividendus nuo Libra Reserve.

Šiame rezerve įskaičiuotas vyriausybės patvirtintų aktyvų paketas – nacionalinių valiutų, vertybinių popierių ir pan, nuo kurių bus išmokami procentai asociacijos nariams, proporcingai jų įneštai daliai.

Iš esmės, tai tas pats centrinis bankas, tik korporacinis. Šio banko rezervai suteikia tokenui stabilią kainą, ir kiekvienas tokenas bus išleidžiamas arba panaikinamas Rezervo. Bitkoinas jokiais aktyvais nėra palaikomas.

Balansas

Centrinis Libra tinklas neturi pagrindinių kriptovaliutų savybių. Asociacija turi teisę įrašyti neįtinkančius naudotojus į juodąjį sąrašą, atšaukti transakcijas, kurios jai nepatiks, ir turi pilną prieigą prie naudotojo finansinės informacijos: kam jūs mokate, kada, kiek ir už ką ar kodėl.

„Turint omenyje Facebook reputaciją, kyla pagrįstas klausimas: ar galima patikėti Zuckerbergui ir Co savo pinigus?”, – užduoda klausimą autorius.

Harperis pabrėžia: Facebook paprasčiausiai naudojasi blokčeino ir jo kūrėjo – anoniminio Satoshi Nakamoto (menamo Bitcoin kūrėjo) reputacija, pristatydamas ir reklamuodamas produktą, neturintį nieko bendro su kriptovaliuta.

Iš tiesų, tai nauja valiutos rūšis, atsiradusi kaip alternatyva valstybės leidžiamų pinigų monopolijai. Todėl pagrindinis Libra konkurentas – ne Bitkoinas, o bankai.

Libra valiutos naudotojui nedaug kas pasikeis – nebent tai, kad naujasis bosas bus ne Federalinio Rezervo bankas, o korporacija iš Silicio slėnio.