infa.lt

© infa.lt

Dalia Grybauskaitė demonstruoja vis didesnį politinį neadekvatumą ir nesusivokimą situacijoje. Vienas dalykas yra būti moteriškai kerštingai ir valstybės reikalų tvarkyme vadovautis emocijomis, visiškai kita – tuos asmeniškumus viešai demonstruoti. Tai pralaimėtojo pozicija.

Ir ne šiaip nesolidumas. Normalios valstybės tikras vadovas, norėdamas pašalinti neįtikusį ministrą, nesiima intrigų ir patarėjų žaidimėlių už premjero nugaros jam nesant, o tiesiog pasikviečia akis į akį

Negalint pasiekti pageidaujamo sprendimo imti kaltinti ir aiškintis viešai – reiškia pripažinti savo silpnumą ir negalėjimą spręsti. Joks save gerbiantis valstybės vadovas taip nesielgia, nes tai jam pačiam ir jo autoritetui nenaudinga.

Nesugebi šiandien priversti sau paklusti – patylėk, nes rytoj visi nebeklausys. Tokia ir politikos, ir vilkų gaujos, ir nusikaltėlių kameros taisyklė – galios principas.

Ir jau visiškas absurdas kaltinti advokatą tuo, kad jis gina nusikaltėlius – o tai ką, po galais, jam ginti? Kaltinimas savo profesinės pareigos vykdymu iš viso už logikos ribų ir yra psichiatrijos objektas.

Tai rodo ir įrodo paprastą dalyką: Prezidentūra palaipsniui praranda pagrindinį galios svertą – teisėsaugos kontrolę ir galimybę ja manipuliuoti, kurią po truputį perima tų struktūrų žmogus – Saulius Skvernelis.

Tokie veiksmai nenaudingi nei pačiai Daliai Grybauskaitei, nei valstybei, nei niekam Visatoje, išskyrus opozicinius konservatorius. Niekaip negaliu patikėti, kad valstybės galva tik tiek tėra verta. Tai, kas vyksta, liudija – ji jau išeina.

šaltinis: algimantasrusteika.wordpress.com