infa.lt

Lenkija pagilino konfrontaciją Europos Sąjungoje ir labai aštriai sureagavo į kritiką iš Prancūzijos prezidento, Emanuelio Makrono pusės, rašo sueddeutsche.de

„Aš rekomenduoju prezidentui pasirūpinti savos šalies saugumu. Tai, galbūt, padės jam pasiekti tokių pat ekonominių rezultatų ir tokio pat saugumo lygio saviems piliečiams, kaip Lenkijoje“, – pasakė Lenkijos premjerė Beata Šidlo (Beata Szydło).

Penktadienį, savo vizito į Bulgariją metu Makronas pareiškė, jog Lenkija nėra ta šalimi, kuri diktuotų Europos vystymosi kryptis. „Europa – tai erdvė, sukurta vertybių pagrindu, ir Lenkija jas įžeidžia“. Jis pasirėmė tyrimu Lenkijos vyriausybės atžvilgiu, kurį ES Komisija inicijavo dėl abejonių teisės viršenybe Lenkijoje.

Tačiau lenkų-prancūzų konflikto eskalacijoje kalba pirmiausia eina apie ginčytiną pagrindinių ES krypčių reformą. Makronas reikalauja pakeitimų, kad būtų sustabdytas atlyginimų mažinimas. Lenkijos gi vyriausybė ryžtingai atmeta tokius reikalavimus. Jie pirmoje eilėje palies Lenkiją, bet taip pat ir daugelį darbuotojų iš kitų rytinių ES šalių. Netgi ginče su ES Komisija teisinės reformos Lenkijoje klausimu, Varšuva neparodė pasirengimo atsitraukti nuo savo kurso.

Liepos 26 Europos komisija nustatė eilės skundų sprendimo galutinę laiko ribą, kuri atrodo jau išseko. Iš Varšuvos nebuvo gautas nė vienas laiškas, – pasakė ES komisijos atstovas. Bet tai gali įvykti artimiausiu metu. Jeigu Lenkija išliks nesukalbama, ES komisija pagrasino pradėti svarstymą, kuris gali baigtis balso teisės atėmimu.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vetavo du iš keturių teisinės reformos įstatymų. Tačiau, ES Komisijos nuomone, du jau priimti įstatymai taip pat kelia grėsmę teisės viršenybei ir teisminės valdžios nepriklausomybei, tuo pačiu pažeisdami ES Sutartį. Sutarties 7 straipsnis suteikia teisę tokiu atveju atimti balso teisę. Tačiau, ES Komisijos prašymu, visos kitos bloko šalys pradžioje turi nustatyti „rimto ir nuolatinio ES vertybių pažeidimo faktą“.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas jau leido suprasti, jog vetuos šį sprendimą. Lenkijos atžvilgiu jau pradėtas ir įprastinis tyrimas dėl Sutarties pažeidimo, todėl, kad Komisijos nuomone, kaip kurie teisminės reformos punktai prieštarauja ES teisei. Lenkija neizoliuota ir su niekuo Europoje nekonfliktuoja, pabrėžė Beata Šidlo lenkų televizijoje. „Kaip ir visos kitos Europos šalys ji tik gina savo teises ir interesus. Mes nepaklusime kitų diktatūrai savo politikos atžvilgiu“, – pasakė ji.

Bet šalis – „lojalus, solidarus ES narys“. Pastaraisiais mėnesiais nuolat buvo kuriamas įspūdis, jog Lenkija tampa izoliuota dėl jos nacionalinės-konservatyvios vyriausybės. Kovo mėnesį Šidlo negalėjo sutrukdyti Donaldui Tuskui antrą kartą gauti ES Tarybos pirmininko postą Valstybių vadovų tarpe ji buvo vienintelė pasisakiusi prieš jo kandidatūrą. Gegužės mėnesį ES ministrų Tarybą, jos konflikte su Lenkija, taip pat palaikė didžioji dauguma valstybių. Anksčiau, Lenkijos reikalavimai išmokėti reparacijas taip pat blogino santykius su Vokietija.