infa.lt

Ekspertai: laikas iš naujo apsvarstyti mūsų požiūrį į darbo vietas ir technologijas

Ekspertai: laikas iš naujo apsvarstyti mūsų požiūrį į darbo vietas ir technologijas

rugpjūčio 05
01:01 2017

Robotų armijaKaip Japonijoje taip ir Jungtinėse Valstijose atėjo laikas sustoti ir įvertinti realią technologinio progreso įtaką tiems, kas praras darbą šiandien, tuomet, kai rinka kuria „rytdienos darbo vietas“. Pernelyg dažnai „globalizuoti“ verslo lyderiai ir makroekonomistai aklai palaiko bet kokį darbo našumo augimą, o investuotojai savo ruožtu apdovanoja pranešimus apie darbo vietų mažinimą, ko pasekoje auga jų akcijų kaina, rašoma japantimes.co.jp portale.

Vystantis technologijoms, o taip pat vykstant vis didesnei turto koncentracijai, darbo vietų kūrimo problemų ir plačių diskusijų apie judėjimą pirmyn būtinybė, tampa vis labiau aktuali. Pasak ataskaitos Global Wealth Report 2016, išleistos Credit Suisse banko, vienam procentui pačių turtingiausių rusų priklauso beveik 75 procentai nacionalinio šlies turto. Indijoje šis rodiklis sudaro 58,4 procento, Indonezijoje – 40, Brazilijoje – 48, Kinijoje – 43,8, o JAV – 42 procentus.

Be to, ataskaitoje, pateiktoje tarptautinės kompanijos Oxfam šių metų pradžioje Pasaulio ekonomikos forume, aštuoniems turtingiausiems pasaulio milijardieriams priklauso tiek pat turto, kiek skurdžiausiai Žemės gyventojų pusei.

Nieko stebėtino, jog nelygybė, jos priežastys ir galimi problemos sprendimai yra visuotinių diskusijų tema. Ginčai ekonominės nelygybės atžvilgiu vyksta ir Rytuose, ir Vakaruose. Užimtumo lygmens didinimas šiandien vertinamas kaip rimta problema, lygia dalimi aktualia besivystančioms ir išsivysčiusioms ekonomikoms. Nė viena sritis nėra aplenkta šios problemos, ir nė viena šalis, kokia ginama ji bebūtų, negali išvengti „vakarykštės ekonomikos“ darbo vietų likvidavimo, be to, dažniausiai visa tai vyksta ne ypač atsižvelgiant į „šiandienos žmonių“ interesus.

Be to, pernelyg dažnai kaltė vienareikšmiškai primetama globalizacijai. Pakanka prisiminto protestų sprogimą Hamburge, didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausio lygio susitikimo metu. Čia pat reikėtų priskirti ir sąlyginę sėkmę politikų, žadančių rinkėjams darbo rinkos ir užimtumo apsaugą, prekybos tarifų ir sienų uždarymo forma. Augančios nelygybės faktorių tarpe taip pat įvardinami ir stabilūs disbalansai darbo apmokėjimo srityje, o taip pat pasenusios ir nesubalansuotos mokesčių sistemos.

Tačiau, negi vien tik darbo jėgos eksportas privedė prie nedarbo ar mes įeiname į naują technologijų pasaulį, nuosekliai griaunantį kažkada patikimus užimtumo pagrindus? Tiesioginis kreipinys link šio klausimo gali padėti atrasti sprendimą, galbūt, susijusį su persikvalifikavimo programomis ir naujais santykiais tarp darbdavių ir darbuotojų, kurie pajėgūs pakeisti mūsų dabartinį suvokimą apie darbo vietą.

Revoliucija, neabejotinai, jau vyksta pilna eiga. Kaip pavyzdys gali tikti trimatis spausdinimas ir jo potenciali įtaka projektavimui bei gamybai. Iš esmės, galima nupiešti batų porą, o po to panaudoti trimačio spausdinimo prietaisą ir pasekoje pamatyti tiesioginį galutinį kūrybos rezultatą.

Paimkime dar vieną pavyzdį – automobilius be vairuotojų, kurie grasinasi sunaikinti eilę šiuolaikinių profesijų – nuo tradicinių vairuotojų ir mechanikų, iki tų, kurie vis dar aptarnauja automobilių degalines. Savitarnos įranga eliminavo degalinių personalą. Elektros krovimo stotelės elektromobiliams tik paskatins tolesnį jų nykimą, kas darys neigiamą įtaką galimybei įsidarbinti.

Nenumaldomas technologinis progresas padarė įtaką situacijai Azijoje, ypač siuvimo pramonėje. Daugelyje šalių būtent siuvimo pramonė padarė Azijai tai, ką kažkada padarė automobilių pramonė Jungtinėms Valstijoms, žiūrint iš darbo atlyginimų ir užimto garantijų augimo ne žemės ūkio sferoje, požiūrio taško.

Įsivaizduokime sau, jog siuvimo industrija pateko į tą pačią situaciją, kaip ir leidybos veikla. Panašiai į tai, kaip technologijos išstūmė eilę profesijų leidybos sferoje, vis labiau automatizuojama ir autonominė siuvimo pramonė gali žymiai sumažinti, jei ne panaikinti visiškai, siuvėjų ir sagų prisiuvėjų poreikį. O juk būtent šios ir kitos darbo vietos suteikė galimybę ištisai kartai Azijoje gyventi už fermų ribų.

Gamybos augimas Kinijoje, Vietname ir visur Azijoje padėjo šioms šalims pereiti nuo agrarinės visuomenės prie ekonomikos, orientuotos į paslaugų gamybą. Gamyklos priimdavo milijonus žmonių, todėl jauni Azijos darbininkai palikdavo fermas ir savo ankstesnį kaimo gyvenimą, adaptuodamiesi naujose miesto sąlygose. Šiandien vis labiau automatizuojama gamyba gali privesti prie to, jog robotechnika apribos perėjimo galimybes ir kelius nuo darbo gamykloje į vidurinę klasę.

Netgi paslaugų sektoriuje pastebimai auga technologijų įtaka darbo rinkai. Programinė įranga gali sunaikinti ištisą jaunųjų tyrėjų ir analitikų armiją, kurie renka reikalingus duomenis, pildydami eletroninius grafikus ir vykdydami skaičiavimus. Šiandien vis labiau protingos „intelektualiosios mašinos“ sugeba surinkti ir apdoroti informaciją. Sekančiu žingsniu taps robotai-konsultantai, kurie darys išvadas, atsakinės į klausimus ir rekomenduos tuos ar kitus veiksmus.

Jau 2014 metais Associated Press pradėjo automatizuoti kai kurių savo ataskaitų apie korporatyvius penus sudarymą. Iš esmės tai reiškė robotizuotos žurnalistikos atsiradimą.

Kur gi atves visi šie pasiekimai technologijų srityje?

Įvairios šalys visame pasaulyje naudojo pinigų-kreditinę ir fiskalinę politiką ekonominio augimo stimuliavimui, tikėdamosi to, jog augimo tempo didėjimas prives prie užimtumo augimo.

Mokesčiai – dar vienas instrumentas, turimas vyriausybių arsenale, kuriais stengiamasi stimuliuoti darbo vietų kūrimą.

„Gerovės ateities“ žinių ekonomikoje, vien tokių vyriausybės priemonių neužteks. Iš tiesų, sprendimai turi būti atrasti už vyriausybių kompetencijos ribų, mūsų visuomenėje ir versle.

Pagrindiniu sprendžiamuoju principu turi išlikti galimybių lygybės garantija. Esminiu faktoriumi bus išsilavinimas. Įmonių, vyriausybės ir pilietinės visuomenės vadovai turi suvienyti pastangas, kad būtų padidinta išsilavinimo kokybė, patenkinsianti žinių ekonomikos, pagrįstos technologijomis, poreikius. Kas dar labai svarbu, piliečiai neturi susidurti su kliūtimis gaunant kokybišką išsilavinimą dėl aukštų jo kainų.

Optimistai mano, jog darbo našumo augimas pasekoje prives prie eilės, anksčiau neegzistavusių darbo vietų sukūrimo. Pesimistai stebi automatizacijos tempus ir prognozuoja niūrų antiutopijos pasaulį. Kaip humanistai mes tvirtiname, jog nepriklausomai nuo scenarijaus, būtina padaryti kažką gerokai daugiau, nei daroma šiandien. Būtina pripažinti egzistuojančias problemas ir atkreipti dėmesį į milžiniško žmonių skaičiaus poreikius, tų žmonių,kurie šiandien jaučiasi pamiršti ir beviltiškai atsilikę nuo technologinio progreso.

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Ekspertai: laikas iš naujo apsvarstyti mūsų požiūrį į darbo vietas ir technologijas* - nuoroda: https://infa.lt/16993/ekspertai-laikas-is-naujo-apsvarstyti-musu-poziuri-i-darbo-vietas-ir-technologijas/