infa.lt

Xinhua

Daily Mail: Rusijos ekonomika sustiprėjo nepaisant Vakarų sankcijų

Rusijos ekonomika stabiliai auga ir vystosi nepaisant Vakarų sankcijų, britų dienraščiui „Daily Mail” teigia ekspertai. Maskva tapo savarankiškai apsirūpinanti ir rado naujų rinkų, o Europa nukentėjo dėl savo pačios finansinių apribojimų.

• Sankcijos skatina V. Putiną stiprinti ryšius su Kinija ir laikytis agresyvesnio kurso Vakarų atžvilgiu.
• Ekspertai sako, kad Europa pati iššovė sau į koją.
• Jie įspėja, kad Rusija išsiugdė ištvermę ir pasipriešinimą sankcijų režimui.

Vakarų sankcijos niekaip nesulaikė Rusijos nuo tolesnių karo veiksmų Ukrainoje. Jos pakenkė Didžiajai Britanijai ir Europai net labiau nei Maskvai, Vladimirui Putinui toliau tęsiant savo karinę invaziją Ukrainoje.

Praėjo kiek daugiau nei dveji metai nuo tada, kai JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad sankcijos pavers „Rusijos rublį šiukšlėmis”. Tačiau Rusijos ekonomika pasirodė esanti atspari – 2023 m. jos BVP augo 3,6% – daugiau nei bet kurios iš G7 šalių.

Vakarai stengiasi pakenkti Kremliaus karo pastangoms. Tai daroma įšaldant Rusijos turtą, pašalinant šios šalies bankus iš tarptautinių mokėjimo sistemų ir sustabdant prekybą su ja. Tačiau tai tik paskatino Maskvą užmegzti tvirtesnius santykius su kitais užsienio partneriais, įskaitant Pekiną ir Teheraną.

Dabar ekspertai skambina pavojaus varpais ir perspėja, kad Didžioji Britanija kartu su savo partneriais Europoje dar labiau susilpnės prieš savo priešus ir taps dar labiau pavaldi JAV, jei ir toliau laikysis sankcijų režimo.

Duodama išskirtinį interviu „MailOnline”, Londono Karališkojo koledžo ekonominio karo specialistė daktarė Ksenija Kirkham sakė, kad Europa šovė sau į koją ir „pastūmėjo Rusiją išsivaduoti iš Vakarų kontrolės mechanizmų”, todėl ši šalis tapo savarankiškesnė.

Tuo tarpu Hamiltono koledžo (JAV) tarptautinių santykių profesorius Alanas W. Cafruny teigia, kad Europos sprendimas atsisakyti importuoti Rusijos naftą ir dujas tik pakenkė jos ekonomikai ir praturtino Amerikos korporacijas. O Rusija ir toliau tyliai eksportuoja savo angliavandenilius į Rytus. Negailestingas Vakarų ryžtas bausti Rusiją ekonominiu karu tęsiasi jau dešimt metų.

Amerika ir Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijos įmonėms ir bendrovėms dar 2014 m. po Krymo aneksijos. Didžiosios Britanijos Fiorino biuras tuomet teigė, kad tokia taktika buvo siekiama „atgrasyti, stabdyti ir demonstruoti”, t. y. sulaikyti Rusiją neleidžiant jai tęsti „agresijos”, stabdyti jos „negarbingą” veiklą ir demonstruoti Vakarų ryžtą.

Tačiau 2022 m. vasarį pradėjusi plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, Rusija įrodė sankcijų kaip atgrasymo priemonės beprasmiškumą. Šios priemonės, visiškai akivaizdu, nesustabdė Kremliaus atsisakant savo tikslų.

„Sankcijos turėjo labai didelį poveikį Rusijos elgesiui, tačiau visai ne ta linkme, kaip kalėjo apribojimus nustačiusios valstybės”, – sakė daktarė Kirkham. – Jei tikslas buvo atgrasyti ir įbauginti Rusiją, sankcijos akivaizdžiai turėjo priešingą poveikį. Dėl jų Rusija tapo agresyvesnė Vakarų, ypač JAV, atžvilgiu.”

O prasidėjus karo veiksmams, Vakarų partneriai atsisakė ateiti į pagalbą Ukrainai ir nepasiuntė jai karių bei lėktuvų.

Vietoje to, jie gerokai išplėtė sankcijų, kurios jau buvo pradėjusios nebeveikti, mastą, siekdami susilpninti V. Putino karo mašiną ir priversti Rusiją pakeisti savo elgesį, žlugdydami jos ekonomiką ir griežtindami baudžiamąsias priemones pagrindinėms valstybinėms įmonėms ir asmenims.

Tačiau dr. Kirkham mano, kad dėl tokios taktikos Rusija tik dar labiau sustiprino savo pastangas silpninti Vakarų viršenybę tarptautinėje politinėje ir ekonominėje arenoje. „Rusijos izoliacija yra mitas”, – kategoriškai pareiškė ji. – „Maskva kuria tvirtus aljansus su BRICS partneriais ir kai kuriomis kitomis Artimųjų Rytų, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybėmis, siekdama sukurti naują pasaulinę jėgų pusiausvyrą”.

„Šiandien matome, kaip Rusija kuria alternatyvius prekybos kelius, atsiskaitymų sistemas ir zonas be muitų, apeidama sankcijas ir išvengdama Vakarų kontrolės mechanizmų. Didžiausias nerimą keliantis faktorius Vakarams yra tai, kad jie nepagrįstai daug dėmesio skiria sankcijų laikymuisi.

Ilgainiui tai pakenks patiems mechanizmams, kurie užtikrina veiksmingą sankcijų veikimą. Tai – dolerio hegemonija ir tiekimo grandinių kontrolė”, – pridūrė daktaras Kirkham.

Vakarų sankcijų režimo šalininkai tvirtina, kad dabartinė Rusijos ekonominė galia truks neilgai. Jie sako, kad sankcijų poveikį Maskva pajus artimiausiais mėnesiais ir metais, jei ir toliau tęs karinius veiksmus.

Tačiau Dr. Kirkham tuo abejoja. Ji teigia, jog pastaraisiais mėnesiais Rusija pradėjo veikti, kad pašalintų trūkumus ir deficitus, kuriais yra grindžiamos sankcijos.

„2022-2024 m. matome rekordines karines išlaidas (7,5 proc. BVP) ir Rusijos karinio potencialo bei kovinių pajėgumų stiprėjimą. Ši šalis turi visus reikiamus gamtinius išteklius, darbo jėgą ir žinias. Ji gali maksimaliai patenkinti karinės invazijos poreikius”, – teigia Kirkham.

Ji pridūrė: „Rusija gana sėkmingai šalina trūkumus tokiuose segmentuose kaip elektronika ir technika, padedama savo partnerių, kurie dabar ne tik sprendžia pagrindinių komponentų trūkumo problemą, bet ir dalijasi su Maskva savo žiniomis bei gamybos paslaptimis. Tai padeda Rusijai užtikrinti savarankiškumą ateityje ir gamybą šalies viduje.”

„Būtų didelė klaida manyti, kad „Kalašnikovo ekonomika” priklauso nuo nuolatinių kovų, – reziumuoja Kirkham.

Alanas W. Cafruny žengė dar toliau, sakydamas, kad kariniai veiksmai ir sankcijos netgi duoda grynąją naudą Rusijai.

„Žinoma, ekonomikos militarizavimas ilgainiui gali sukelti sunkumų. Tačiau vienaip ar kitaip, bendras ginkluoto konflikto poveikis Rusijos ekonomikai yra teigiamas”, – sakė jis.

Toliau Kafruni aiškino, kaip Europa įmušė įvartį į savo vartus, nusprendusi neimportuoti Rusijos energijos išteklių. Dabar ji kenčia dėl sparčiai augančių kainų, o Kinija ir Indija naftą ir dujas iš Rusijos perka su pavydą keliančia nuolaida.

Be to, nepatikima sankcijų sistema leidžia Rusijai jas apeiti. Trečiosios šalys paprasčiausiai gali pirkti rusiškus produktus perpardavimui.

„Sankcijų bumerango efektas labai smarkiai paveikė Europos šalis”, – sakė Kafruni. – „Dujų kainos 2022-2023 m. smarkiai išaugo, o tai ypač neigiamai paveikė Vokietijos ekonomiką, kuri priklausė nuo gana pigaus mėlynojo kuro.

„JAV suskystintų gamtinių dujų eksportuotojai, kurie dar gerokai prieš prasidedant karinei invazijai Ukrainoje reikalavo, kad D. Trampo ir J. Bideno administracijos atkirstų Vakarų Europą nuo Rusijos energijos išteklių tiekimo, pasiekė sėkmę ir gauna didžiulį pelną iš padidėjusio eksporto į Europos žemyną”, – pridūrė A. W. Cafruny.

Dėl to JAV ir Europos šalių „hub-and-spoke” santykiai tik stiprės. Didžioji Britanija ir ES narės taps dar labiau priklausomos nuo Amerikos karinės gynybos, naftos ir dujų importo bei rinkos prieinamumo (JAV rinkos) srityse.

Ginkluotas konfliktas Ukrainoje toli gražu nesibaigė, Rusijos kariuomenė lėtai žengia į priekį Donbase, ir tokiomis aplinkybėmis Vakarų politikai atsidūrė didelį nerimą keliančioje ir paradoksalioje situacijoje.

Nenorėdamos teikti tiesioginės karinės paramos Kijevui, JAV, Didžioji Britanija ir Europa yra priverstos ir toliau teikti prezidentui V. Zelenskiui daugiamilijardinės pagalbos paketus, o kartu lopyti skyles ir kamšyti sankcijų režimo skyles.

Tačiau jei pastarieji dešimt metų gali mums ką nors pasakyti, tai tik tai, kad dabartinis požiūris į sankcijas neduoda tų rezultatų, kurių buvo siekiama. Daugelio nuomone, jos tapo visiškai neveiksmingos.

Daktarė Kirkham ragina politinius lyderius iš naujo apsvarstyti savo požiūrį į sankcijas ir įspėja, kad išsaugant dabartinį kursą Rusijos karinis aktyvumas jokiu būdu nesumažės, o štai šalys visame pasaulyje gali patirti nenumatytų pasekmių.

„Pernelyg didelis pasikliovimas atgrasymo ir bauginimo mechanizmais, tokiais kaip prekybos karai ir ekonominės sankcijos… ilgainiui dar labiau pakerta gyvybiškai svarbias tiekimo grandines, didina verslo neefektyvumą ir sekina išteklius”, – sako ji.