Balandžiai ar vanagai – kurie teisūs? Kokios priežastys (karo akivaizdoje) padalina visuomenę ar net visą žmoniją į dvi priešingas stovyklas?
Faktorių, lemiančių vienos ar kitos pozicijos pasirinkimą, yra labai daug, nuo asmeninių (lyties, charakterio, drąsos ir baimės balanso), grupinių interesų, vertybinių pozicijų, priklausymo vienai ar kitai nacijai, konkrečios situacijos fronte ir t.t.
Pvz. akcija „Radarom“, inicijuota valdančiųjų, artimesnė „vanagų“ sampratai, nes skatina asmeniškai (pinigais) palaikyti vieną iš kariaujančių pusių. Tiksliau – besiginančią nuo agresoriaus.
Tuo tarpu „taikos balandžiai“, bet kokią paramą Ukrainai linkę vertinti, kaip karo eskalavimą. Neduok Dieve ir patiems toje mėsmalėje atsidurti…
Ar įmanoma perkalbėti vengrų Orbaną? O ką, nuosaikesni „realistai“, kaip amerikiečių Trampas ar mūsiškis pretendentas į prezidentus Valdas Tutkus susitartu su Putinu? Ar tokie susitarimai būtų priimtini Ukrainai?
Apie kokią taiką burkuoja taikos balandžiai? Apie taiką sau ar visam pasauliui? Ar įmanoma taika su fašistais, kurie savo atžvilgiu reikalauja dvipolio ar net daugiapolio pasaulio, bet nepripažįsta net egzistencinės teisės savo kaimynui?
O gal tą kaimyną – paaukoti? Vardan kitų ramybės… Kažkaip negražu… Bet „balandžiams“ turbūt priimtina? Tegu paspringsta…
Bet nepasprings, priešingai – apetitas bevalgant tik kyla… Nepaspringo Hitleris, Stalinas, nepasprings ir Putinas. Fašizmas pats nesustoja, nes jis be stabdžių. Tai, kaip vėžys paskutinėje stadijoje.
Klaida ne balandžiuose ar vanaguose. Klaida fašizme. Todėl būtų žymiai prasmingiau pasiaiškinti, kaip iki jo nusivažiuojama.
Nebūna absoliučiai gerų ar blogų – nei žmonių, nei tautų ar valstybių. Ir gėrio, ir blogio pasitaiko visur, kaip toje lazdoje su dviem galais…
Ne išimtis ir Ukraina. Ten irgi būta ir yra visko. Bet, kai rusų propaganda ar kai kas iš „balandžių“ teigia, kad „maidaną“ surengė amerikiečiai ar „Vakarai“, tai tas pats kas sakyti, kad ir Lietuvos sąjūdį organizavo tie patys „Vakarai“ su amerikiečiais.
Niekas neneigia Vakarų intereso demokratijos plėtra arba globalaus kapitalo interesų visame pasaulyje, tame tarpe ir Ukrainoje. Bet juos statyti į vieną gretą su imperiniais Rusijos interesais ir vidine – ilgamete nesantaika Ukrainos viduje, tai tas pats, kas tarp centimetro ir metro padėti lygybės ženklą.
Vakarų ukrainiečių, pravardžiuojamų „banderavcais“ ir rytų Ukrainos rusakalbių priešiškumą vieni kitiems, ko gero pamena visi, kam teko tarnauti tarybinėje armijoje. Ir šis faktorius yra nepalyginamai svarbesnis už „Vakarų“ ar globalaus kapitalo įtaką „maidanui“ ir po jo sekusiems įvykiams rytų Ukrainoje.
Tarybiniais laikais rusai (kur begyventų) prie valstybinės rusų kalbos priprato, kaip prie normos. O po „maidano“, visoje Ukrainoje ukrainiečių kalbą įvedus, kaip valstybinę ir pakeitus (prorusišką) valdžią, pripratusiems prie šeimininko rolės rusams (vietiniams ir Rusijoje) „to“ jau tapo per daug…
Svarbiausia priežastis atsispindi ir anų laikų himne – „tarybines respublikas į nesuardomą sąjungą subūrė Didi Rusija“ (Vielikaja Rus). Tik ji Rusija yra – Vielikaja…
Bet koks pranašumas veda į puikybę – savęs aukštinimą ir kitų menkinimą. Šis dėsningumas būdingas visiems, kad ir lenkams. Ne atsitiktinai pasakymas „Co to ja, i kamizelka moja“ yra lenkiškas.
„Kodėl jūs tokie nacionalistai“ – tokio priekaišto iš rusakalbių pusės (bent kartą) turbūt yra susilaukęs kiekvienas vyresnės kartos Baltijos šalių gyventojas, neatsakęs į užduotą klausimą ar pan. Aš į tokį klausimą, paklausdavau pats:
• Nacionalizmas? Kas tai?
O nesulaukęs rišlaus atsakymo, bandydavau „dėlioti“ pats:
• Gal tai pranašumo ideologija? Na, kaip vokiečių naciai cirkeliu kaukoles matuodavo, ieškodami to pranašumo… O pas mus, Tarybų Sąjungoje? Kas turi pranašumą kitų tautų atžvilgiu? Kalbinį, valdžios? Tik jūs – rusai… Tai kas tada nacionalistai?
Bet gal tik kartą pavyko, tokiu būdu, pasiekti pašnekovų sąmonę – prie bendros vakarienės Kaukazo kalnuose. Nes po kurio laiko, du veidus iš to pasikalbėjimo, atpažinau Smalininkuose 1988 m. Pabaltijo esperantininkų sąskrydyje. Mat dar aiškinau ir tai, kad tikrasis internacionalizmas įmanomas tik neutralios kalbos pagrindu.
Deja tai retas išimtinis atvejis. Dauguma rusų tebelieka prie savojo supratimo – naciais, fašistais vadindami visus „kitus“, tik ne save…
Bet ar gali būti kitaip, kai šitiek prirašyta knygų, prikurta kino – filmų apie antrąjį pasaulinį karą, kuris prasidėjo ne 1939 metais pasirašius Molotovo – Ribentropo paktą, o tik 1941 birželio 20 –ają… Ir visos kitos vienpusės „informacijos“ pagal kurią rusai niekada nepuolė…
Bet kokia negydoma liga progresuoja. Tai liečia ir nacizmą, jis perauga į šovinizmą. Ko vertas vienas vienintelis (jau išėjęs) Žirinovskis…
O juk panašių į jį, dabar jau fašistuojančių, tikrai nestokojama.
Didžiąja dalimi tie „kiti“ – svetimieji (žmogaus sąmonėje) atsiranda kaip kalbantys kita kalba, priklausantys kitai nacijai ir tai natūralu – jie kitokie, net neina suprasti ką jie kalba…
Legenda apie Babelio bokštą byloja, kad pradžioje žmonės buvo labai galingi, pastatė bokštą iki pačio dangaus, jie galėjo prilygti net patiems… Dievai to išsigandę, suardė žmonių Vienybę. Žmonės nebesuprato vienas kito, pradėjo kalbėti skirtingomis kalbomis…
Kas skaitė Barbaros Marcinek knygą „Nešantys šviesą“ (lietuviška 2002 m.), tie žino, kad tai daugiau negu legenda. Kad tie dievai (iš mažosios raidės) suardė pirminio žmogaus 12 spiralių DNR, palikdami tik dvi poras…
Skirtinga kalba yra ne vienintelė, bet labai svarbi nesantaikos tarp žmonių priežastis. Perauganti į nuolatinę konkurenciją, konfliktus, dėl dominavimo ir teritorijų. Praktiškai visa žmonijos istorija, tai nesibaigiantis tokių vaidų ir karų maratonas…
Sakysite, kad netrūksta ir vidinių konfliktų – tarp savų, netgi „artimoje aplinkoje“? Taip, bet jie kitokie, laikini, praeinantys. O su svetimaisiais turi kitokį – išliekamąjį pobūdį, jie kaupiasi, didėja…
Todėl visiškai dėsninga, kad šitų nesibaigiančių vaidų poveikyje radosi ir priešingas siekis – surasti priešnuodį… Tai turėjo būti – neutrali kalba, bendras vardiklis visoms tautoms.
Tokių bandymų, per visą žmonijos istoriją, priskaičiuojama virš 500. Sėkmingiausias iš jų – esperanto. Nuo žodžio espero (viltis) – viltis žmonijai…
Šioje kalboje 60% šakninių žodžių yra lotyniškos kilmės – homo, arbo, herbo; 30% – slaviškos kilmės – domo (namas); ir 10% – kitų – viro (vyras).
Bet didžiausias privalumas ir pasisekimo priežastis, tai unikali loginė gramatika. Dėka kurios – priešdėlių ir priesagų pagalba iš vieno šakninio žodžio sudaroma visa eilė išvestinių.
Visų daiktavardžių galūnė – o, būdvardžių – a, veiksmažodžių bendraties – i ir t, t. ir pan.
Todėl šią neutralią kalbą išmokti yra žymiai lengviau nei bet kurią nacionalinę. O jai (pasauliniu mastu) paplitus plačiau, atsivertų dar neregėtos galimybės ne tik turizmo, verslo, bet ir politikos srityje.
Nes tik neutrali kalba pajėgi visas įsisenėjusias įtampas, nepagarbą ir priešiškumą pakeisti lygiateisiais – paritetiniais santykiais.
Būtina pabrėžti, kad šios kalbos paskirtis yra „išorinė“. Ji jokiu būdu negali pakeisti nacionalinės – valstybinės kalbos. Tai tarptautinių santykių kalba.
O mažoms tautoms, tai patikimiausias skydas nuo surusinimo, suanglinimo, sulenkinimo ar kitokio nutautinimo. Ji geriausias, bet kokių imperinių ambicijų tirpiklis.
Bėda tik tame, kad ji dar nepakankamai išplitusi, kad jau šiandien darytų poveikį mūsų realybei.
Įdomus, iškalbingai apibūdinantis šią kalbą yra istorinis įvykis tarp jos išradėjo litvako L. Zamengofo ir garsiojo Levo Tolstojaus. Liudvikas Zamengofas nusiuntė savo išradimą L. Tolstojui. O pastarasis, jau kitą dieną, išsiuntė išradėjui pasveikinimą ir laišką parašytą – esperanto kalba…
Manau, kad toks būdas siekti taikos yra tinkamas visiems, turintiems kantrybės ir nelaukiantiems, kad kažkas kitas, pasaulinę taiką ir lygiateisius santykius tarp tautų, atneš ant sidabrinio padėklo.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
540
Leidžiama ...
Nepopuliari ta esperanto, netaps kaip vartotina neutrali.
O tai sąjūdžius,rožių,tulpių revoliucijas,maidaną ne žvalgybos vadeliojo? kas kalbėjo,jei nebus aukų nieks sąjūdžiu nepatikės a ? kam tie makaronai,autoriau? nei vienas sąjūdistas nepadėjo galvos.ar ne kuratoriai juos saugojo?
Kliedesiai.
Net nematau prasmės kažką įrodinėti – vis tiek nesupras.
Romas Cibas – konkretus melagis:
1) USA viešai skelbė, kad maidanui organizuoti išleido 5 000 000 000 dolerių.
2) po Maidano pirmas įstatymas skelbė, kad visoje UKR teritorijoje įsigali tik viena kalba – mova. Nesvarbu, kad etninių ukrainiečių neperdaugiausia, atmesti Donbaso gyventojų, vengrų, rumunų, lenkų interesai ir teisės kalbėti jiems gimininga kalba. Ar čia ne fašizmas iškeliant vieną kalbą, vieną rasę, vieną tikėjimą prieš kitų bendrapiliečių interesus? kas po to Donbasą 9 metus apšaudinėjo – ukr nacikai ar ufonautai?
O Rusijoje? Kiek yra kitataučių (ne rusų)? Bet valstybinė kalba tik viena – rusų… Kas tai? Fašizmas ar norma?
Tas pat JAV – daugiatautė šalis, bet valstybinė kalba tik viena – anglų. Taip yra visame pasaulyje ir taip turi būti. Kitaip būtų ne valstybė, o anarchija.
O jeigu dar, bet kurioje šalyje, bet kuriame kontinente, šalia nacionalinės – valstybinės kalbos būtų informacija – paslauga ir neutralia esperanto kalba – turistams, šiaip kitataučiams…
Tereikia tik vienos, lengvai išmokstamos (šalia savos nacionalinės) ir pasaulis taptų kitoks…
Dar savišvietai:
Velsiečių kalba, arba velšų kalba (Cymraeg), Didžiojoje Britanijoje turi oficialų statusą kartu su anglų kalba. Pagal įstatymus, Velso vyriausybėje ir vietos valdžios institucijose, taip pat teisme, oficialiai naudojama velšų kalba. Tai reiškia, kad žmonės gali bendrauti su valdžios institucijomis velšų kalba, gauti dokumentus, sprendimus ir kitą informaciją šia kalba. Tačiau anglų kalba ir toliau yra dominuojanti kalba Didžiojoje Britanijoje, ir dauguma komunikacijos vyksta anglų kalba.
Dar:
Indijoje yra dvidešimt šešios oficialios kalbos. Pagrindinė ir valstybinė kalba yra hindi kalba, tačiau kiekvienas šalies valstijos ir sąjungos teritorijos taip pat turi savo oficialią kalbą ar kalbas. Štai keli iš jų:
Hindi (valstybinė kalba);
Anglų (valstybinė kalba);
Bengalų (valstybinė kalba, taip pat vakarinės Vakarų Bengalo valstijos oficiali kalba);
Telugu (Andhra Pradešo ir Telangana valstijų oficiali kalba);
Marathi (Maharashtrų valstijos oficiali kalba);
Tamilų (Tamilnadu valstijos oficiali kalba);
Urdu (oficiali kalba Kašmiro valstijoje);
Kannada (Karnatakos valstijos oficiali kalba);
Gudžaratų (Gudžaratų valstijos oficiali kalba);
Orija (Orisos valstijos oficiali kalba);
Punjabų (Punjabo valstijos oficiali kalba);
Malajalama (Kerala valstijos oficiali kalba).
Tai tik kelios oficialios kalbos Indijoje. Kiekviena valstija gali turėti savo oficialią kalbą, atspindinčią regioninę arba etninę įvairovę.
Dar:
Kinijoje oficiali valstybinė kalba yra kinezų kalba, dažniausiai vadinama mandarinų kalba arba putongua (普通话). Tai yra oficiali kalba visoje Kinijoje ir yra plačiai naudojama viešajame gyvenime, švietimo sistemoje, vyriausybės institucijose ir kitose srityse. Tačiau Kinijoje yra ir kitų kalbų, kurios turi oficialų statusą regioniniu lygiu. Pavyzdžiui, Honkonge ir Makao specialiosios administracijos srityse oficialios kalbos yra kinezų ir anglų kalbos, o Taivane oficiali kalba yra mandarinų kalba, tačiau taip pat yra naudojamos ir kitos kalbos, pvz., hakosanų ir formosanų kalbos.
Apie Šveicariją, Belgiją, Niderlandus, Kanadą neteko girdėti?
Visų kalbų neišmoksi. Jų gausa – tikra aklavietė turistui, svetimšaliui.
O lengvai išmokstama esperanto, kaip visraktis…
Ir jokios konkurencijos, jokio priešiškumo, bet kuriai nacionalinei, nes ji neutrali.
Romas,, kai rašai, tai bent jau pasidomėk, vien Kryme yra 3 oficialios valstybinės kalbos, tame tarpe ir Ukrainiečių, RF yra 26 ios valstybinės, 21 valstybinės su oficialiu statusu, vien tik Čečėnijos dar suskirstos į 13.
Ką taip sunku google paklausti? 😟
Romas apie praktiką, Gintautas apie teoriją. Vienas apie vežėčias, kitas apie akėčias…
RF – televizija, valstybinės įstaigos, visa dokumentacija, paslaugų sfera veikia 26 kalbomis???
Romas, taip veikia 26 iomis kalbomis, visi regionai, kurie nori ir netingi turi savo nacionalines TV ir t.t. Taip Romas aš taip pat apie praktika, pvz Čečėnijoje net nevisi ir nelabai gerai moka rusiškai, netgi LT geriau kalbame rusiškai. Ir taip jų daug ir jie visi kalba kalbomis kuriomis nori. Mes kai varinėjame po ES, kalbame įvairiomis kalbomis, bet LT kalbame Lietuviškai. RF daug didesnė už ES ir taip pat ten lygiai taip kaip ES. Romas, labai abejoju, kad tu buvai Rusijoje, na ne tik Kaliningrade, bet pvz Vlodivostoke, kur Kitaicų kalba daugiau girdisi nei Rusų, ir t.t..
Ir dar, kalbėti savo norima kalba, gali visi, bėda, kai tai uždraudžiama. Jei kažkas neišvertė žinių ar kokių kitų dalykų, tai galima suprasti ale patingėjo, nenorėjo, pinigų tipo pritrūko. Nepasakyčiau, kad lietuviai labai deda pastangas versti į savo kalbą, kur kas labiau stengiasi Estai ar Latviai. Tačiau pas mus net rusiškai nedraudžiama, o ir mokyklose visi kas nori tos kalbos galima mokytis, ji nedraudžiama, nepaisant mėgsti tu ją ar ne. Skirtingai nei Ukrainoje, kur ne tik rusų bet ir vengrų ir t.t. kalbos uždraustos.
Net jeigu USA suorganizavo maidaną.Ir ka?Kodel jus nepastebit ka ten nuo 2000 metų organizavo Rusija(per kysius naikino Ukrainos armiją,papirkinejo valdinininkus ir oligachus).Ar žinote kad 2014 metais vidaus ir ginkluotuju pajegu ministrais buvo Rusijos piliečiai(FSB statytiniai)?
ir iš kur tu šitų vėjų prisigraibai, tikriausiai iš UKRINFO???
pakalbėkit geriau apie patogenų biolaboratorijas, kurios buvo išdėliotas ukr. teritorijoje palei rusų sieną – tai akivaizdus ukr. nekaltybės įrodymas vanagams…
Gintautui:
Aš gimiau Sibire (tremtinių šeimoje), tarnavau Ukrainoje, Tolimuosiuose Rytuose, 4 metai gyventa Kazachstane. Bet visur – darželyje, mokykloje, armijoje (oficialiai) kalbėta tik rusiškai.
Įvairūs dokumentai – pažymėjimai, diplomai, pasas – irgi, tik rusiškai – valstybine kalba. Ir tai yra normalu…
Kitos kalbos nedraudžiamos, bet jos ir ne valstybinės.
Nedraudžiamos jos ir Ukrainoje. Bet valstybinė – ukrainiečių. Ir taip turi būti.
Anonimas čia per klaidą. Rašė Romas
Kazakstane 25 metus gyveno mano žmona, deja ten valstybinė Kazachų ir Rusų, o ir dokumentai pildomi abejomis. Dar Kazkstano pasą, jau negaliojantį turime. O ir mokykloje buvo mokoma abejomis, kitataučiai, Lietuviai, Vokiečiai ir t.t. tankiausiai rinkdavosi rusiškas mokyklas. O Ukrainoje būtent kitos kalbos draudžiamos oficialiai, paskaityk jų įstatymus. Dar gali surasti dešimtis TV kanalų transliuojamus RF tautinėmis kalbomis. Sibiras daugiau rusiškas regionas, priklausomai nuo vietovė, tai nenuostabu, kad ten kalbėjai rusiškai.
Ir karo Ukrainoje nėra, tik spec. operacija, a ne?