infa.lt

Estijos BVP augimas iki 2026 m. neviršys 2021 m. lygio, rašoma „Swedbank” sausio mėnesio prognozėje. Dabartinė „švelni” recesija baigsis 2024 m. viduryje.

Pernai Estijos BVP sumažėjo 3,4% palyginamosiomis kainomis, tačiau 2024 m. vėl pradės augti apie 0,3 proc. Šis rodiklis 2025 m. padidės iki 2,8 proc.

„Tikimasi, kad pirmąjį šių metų [2024 m.] pusmetį Estijos ekonomika vėl pradės augti ketvirčiais palyginamosiomis kainomis, tačiau visus metus bus stebimas nuosmukis”, – rašoma ataskaitoje.

Bankas tikisi „nuosaikaus augimo” 2025 m., kuris bus grindžiamas „stipresne vidaus paklausa ir sugrįžusiu eksporto augimu”. BVP padidės 2,8 proc.

„Tik 2026 m. Estijos BVP apimtis turėtų viršyti 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį pasiektą iki nuosmukio buvusį aukščiausią lygį – taigi, ekonomika praras daugiau nei ketverius metus”, – rašo bankas.

Be to, šiais ir kitais metais infliacija toliau lėtės. Nors bankas prognozuoja, kad 2024 m. kainos vidutiniškai padidės 3,7%, maždaug pusę šio augimo sudarys mokesčių didinimas. Kitais metais kainos vidutiniškai padidės 2,7 proc.

Prognozėje pabrėžiama, kad ekonomika nuo 2022 m. pradžios patiria nuosmukį, o iki 2023 m. trečiojo ketvirčio „BVP buvo 5,7% mažesnis už prieš recesiją pasiektą aukščiausią lygį”.

Didžiausios priežastys buvo pabrangusi energijos gamyba ir padėtis transporto sektoriuje, kuriam įtakos turėjo mažesnė paklausa ir nutrauktas tranzitas iš Rusijos.

Eksportas ir paslaugos taip pat mažėjo, tačiau „Swedbank” mano, kad iki metų pabaigos situacija pagerės, nes Estijos prekybos partnerių ekonomika pamažu atsigauna.

Bankas teigia, kad darbo rinka iki šiol buvo atspari, tačiau laukia, kad nedarbas padidės nuo 6,5% iki 8,1 proc. Darbo užmokestis sulėtės ir šiemet augs vidutiniškai 7,3% ir kitais metais 6,9 proc. Tačiau prognozėje nenumatoma „nieko labai dramatiško”.

„Nors kitais metais bus didinamas pajamų mokestis, prognozuojama, kad grynasis realusis darbo užmokestis stipriai padidės, atsižvelgiant į tai, kad neapmokestinamasis pajamų minimumas bus padidintas didelei daliai namų ūkių.

Šiais metais privatus vartojimas didės nedaug, o kitais metais namų ūkiai galės vartoti gerokai daugiau”, – teigiama prognozėje.

Nepaisant mokesčių didinimo 2024 ir 2025 m., vyriausybė nesugebės panaikinti deficito, teigia „Swedbank”.

„Dėl to vyriausybė turės ribotas galimybes didinti išlaidas ir skatinti ekonomiką. Valdžios sektoriaus skola didės, nors, palyginti su BVP, ji išliks viena mažiausių Europoje”, – teigė bankas.

Dabartinis Estijos skolos santykis yra 18,2% nuo BVP, o ES vidurkis – 89,9 proc.

Pasaulio ekonomikos vilties spindulėliai

Infliacija visame pasaulyje mažėjo sparčiau nei tikėtasi, o tai taip pat sumažino rinkos palūkanų normas. Tačiau bankas neprognozuoja spartaus pasaulio ekonomikos pagerėjimo.

Griežtesnė centrinių bankų pinigų politika veikia ilgą laiką, o jos poveikis vis dar jaučiamas realiojoje ekonomikoje. Taip pat padidėjo geopolitinė rizika, o įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia grėsmę pasaulio ekonomikos atsigavimui.

Nors dėl padėties Raudonojoje jūroje atsiradusių tiekimo sutrikimų negalima lyginti su tais, kurie atsirado po koronaviruso, jie gali sulėtinti infliacijos mažėjimą.

Prognozuojama, kad Europos centrinis bankas (ECB) pradės mažinti palūkanų normas balandžio mėnesį, o JAV Federalinis rezervų bankas ir Švedijos centrinis bankas palūkanų normas pradės mažinti gegužės mėnesį, po to palūkanų normos bus mažinamos šiais ir kitais metais.

„Swedbank” mano, kad iki šių metų pabaigos ECB terminuotųjų indėlių palūkanų norma pasieks 2,5 procento, o iki kitų metų pabaigos – 1,5 procento.

Praėjusių metų antrąjį pusmetį euro zonos ekonomika smuko greičiausiai, o pasitikėjimo rodikliai rodo, kad ekonominis aktyvumas mažėja daugelyje šalių.

Nors palūkanų normos netrukus bus pradėtos mažinti, artimiausiu metu pinigų politika ir toliau bus ribojanti, o paramą ekonomikai teiks tik metų pabaigoje ir kitais metais.

„Swedbank” teigimu, euro zonos ekonomika sulėtės nuo 0,5% pernai iki 0,3% šiemet, o kitais metais augimas paspartės iki 1,5 proc. Pagrindinė euro zonos ekonomikos silpnumo priežastis – pramonės sektoriaus nuosmukis.