infa.lt

Kadras iš vaizdo pranešimo

Kur gaut pinigų Ukrainai, kai niekas nebenori ar negali jų duot? „Reuters” sukūrė fantastinį visomis prasmėmis planą:

Agentūra „Reuters” aprašė galimos reparacijų obligacijų emisijos mechanizmą, kuris leistų Ukrainai gauti iki 300 mlrd. dolerių. Praėjusių metų vasarį Pasaulio bankas karo metu padarytą žalą įvertino 411 mlrd. dolerių, teigia agentūra.

Tokių obligacijų išleidimą „Reuters” siūlo kaip galimą variantą siekiant padengti Ukrainos biudžeto deficitą, kuris susidarė dėl to, kad JAV ir Europos Sąjungai sunku susitarti dėl naujų išmokų Kijevui.

JAV prezidentui Joe Bidenui iki šiol nepavyko įtikinti Kongreso pritarti naujam 61 mlrd. dolerių pagalbos Kijevui paketui. Praėjusį mėnesį Vengrija blokavo ES planuojamą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketą.

Pagal agentūros planą Kijevas savo sąjungininkams parduos žalos atlyginimo obligacijas. Tačiau jos uždirbs jiems pelno iš palūkanų tik tuo atveju, jei Rusija sutiks sumokėti Ukrainai reparacijas.

Pagal agentūros aprašytą mechanizmą obligacijų turėtojai neturės jokių sutartinių teisių į įšaldytą Rusijos banko turtą, kuris būtų „labiausiai tikėtinas pinigų šaltinis reparacijoms”.

Pasak „Reuters”, už įšaldytas atsargas sukauptos palūkanos gali būti naudojamos ir pagrindinei obligacijų sumai, ir kuponams sumokėti.

Kartu agentūra pripažįsta, kad ES šalys ir JAV pirmiausia turi sutikti pirkti šias obligacijas.

Dėl panašaus teisinio principo buvo susitarta 1990 m., po Irako ir Kuveito konflikto. Pagal šį principą Irakas iš pajamų už naftą sumokėjo 52 mlrd. dolerių kaip kompensaciją.

Tačiau, kaip pažymi „Reuters”, JT Saugumo Taryba negalės sudaryti kompensavimo komisijos pagal Irako pavyzdį, nes Rusija yra viena iš penkių šalių, turinčių veto teisę. Be to, Bagdadas sumokėjo kompensacijas iki 2022 m., o Ukrainai „pinigų reikia dabar”.

Tačiau investuotojai gali pareikalauti didesnės nuolaidos, todėl Kijevas gaus daug mažiau nei 300 mlrd. dolerių.

Vakarų šalys taip pat gali atsisakyti pirkti obligacijas.