infa.lt

Santykių tarp Vakarų ir Rusijos krachas gali tapti grėsme pasaulio stabilumui, rašo savo straipsnyje Frankfurter Allgemeine Zeitung portale buvęs Vokietijos URM vadovas Helmutas Šeferis (Helmut Schafer), Bavarijos eks-premjeras Edmundas Štoiberis (Edmund Stoiber), praeityje buvęs Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Horstas Telčikas (Horst Teltschik) ir buvęs Bundestago pirmininko pavaduotojas Antje Folmeris (Antje Vollmer).

„Su augančiu nuogąstavimu mes stebime konflikto tarp Rusijos ir Vakarų aštrėjimą. Vis didėjančiu pagreičiu įvedamos abipusės sankcijos ir stabdo darbą organizacijos bei forumai, anksčiau veikę bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo labui. Šiandien mes turime reikalą su susvetimėjimu, kuris negali nekelti nerimo. Santykius tarp Rusijos ir Vakarų apsprendžia kaltinimai, įtarimai ir karinės grėsmės“, – pažymi autoriai ir ryšium su tuo siūlo prisiminti apie tai, jog šaltasis karas pasibaigęs – tą pripažino abi pusės.

Medžiagos autorių nuomone, Vakarai nėra linkę pripažinti tą faktą, jog ant jų gulasi dalis atsakomybės „už bendro europietiškojo projekto griūtį“. Tačiau pagrindiniu išlieka klausimas apie tai, ar Vakarai pasirengę pripažinti Rusiją, kaip lygiateisę partnerę sprendžiant visus globalius klausimus. Iš mūsų požiūrio taško, lygiateisei partnerystei [su Rusija] alternatyvos nėra“.

„Daugelis Vakarų Europos gyventojų šiandien yra sunerimę ir bijo karo. Daugelis mato Rusijoje grėsmę. Dauguma rusų, savo ruožtu, mano, jog jų šalis neteisingai pastatyta prie gėdos stulpo. Jie nesupranta, kodėl šį kursą ypač palaiko Vokietija, šalis, kuri savo laiku buvo įtampos mažinimo politikos varikliu, įnešusi indėlį į Vokietijos suvienijimo procesą ir tuometinę vieningos Europos koncepcijos sukūrimą“, – rašoma straipsnyje.

„Santykių tarp Rusijos ir Vakarų krachas, – rašoma straipsnyje, – o taip pat praktiškai visų galimybių dialogui likvidavimas gali tapti grėsme tam, kas dar išliko nuo globalaus stabilumo“.

„Pirmoje eilėje, – įsitikinę autoriai, – būtina įveikti tylą. Reikia atvirai šnekėtis su Rusija apie visus konfliktus ir ginčytinus momentus, – tuo pačiu nekeliant jokių sąlygų, atsisakant skubotų vertinimų ir grasinimų. Mes turime sukurti tokią politiką, kuri būtų orientuota išimtinai į tarptautinę teisę ir bendrą atsakomybę už visos žmonijos likimą. Iniciatyvą turi prisiimti Vokietija ir ES. […] Tai turėtų tapti viena iš pagrindinių užsienio politikos temų šio susirinkimo Bundestagui. Tas, kas nenori šito pripažinti, – yra aklas prieš Trečiąjį ir paskutinį pasaulinį karą“, – reziumuoja straipsnio autoriai.