infa.lt

Prof. Amosas Goldbergas | foto: Center for Judaic, Holocaust, and Peace Studies

Jeruzalės hebrajų universiteto Holokausto istorijos profesorius Amosas Goldbergas vienam Izraelio internetiniam žurnalui parašė tokį straipsnį apie padėtį Gazoje.

Originalus straipsnis hebrajų kalba: Sikha Mekomit (2024 m. balandžio 17 d.); internetinis vertimas: SPR. Visi hipersaitai išsaugoti. Taip pat žr. profesoriaus Goldbergo profilius Hebrajų universitete ir USHMM.

∗∗∗

Taip, tai genocidas

Daugeliu genocido atvejų žudynių vykdytojai sakydavo, kad veikė savigynos tikslais. Tai, kad tai, kas vyksta Gazoje, nepanašu į Holokaustą, rašo Holokausto tyrinėtojas Amosas Goldbergas, nereiškia, kad tai nėra genocidas.

Taip, tai genocidas. Nors taip sunku ir skaudu tai pripažinti, ir nepaisant visų pastangų manyti kitaip, pasibaigus šeštam mėnesiui žiauraus karo nebeįmanoma išvengti šios išvados. Žydų istorija nuo šiol bus sutepta Kaino „nusikaltimų nusikaltimo“ žyme, kurios neįmanoma ištrinti nuo kaktos. Kaip tokia ji bus teisiama ištisas kartas.

Teisiniu požiūriu dar nežinoma, ką nuspręs Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje, nors, atsižvelgiant į ligšiolinius laikinus jo sprendimus ir gausėjančius teisininkų, tarptautinių organizacijų bei tiriamosios žurnalistikos atstovų pranešimus, kryptis atrodo gana aiški.

Jau sausio 26 d. teismas didele balsų persvara (14 prieš 2) nusprendė, kad Izraelis gali vykdyti genocidą Gazoje. Kovo 28 d., Izraeliui sąmoningai paskelbus Gazos ruože badą, teismas priėmė papildomas nutartis (šį kartą 15 balsų prieš 1 – teisėjas Aharonas Barakas), kuriomis paragino Izraelį neatimti iš palestiniečių jų teisių, saugomų pagal Genocido konvenciją.

JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties okupuotose palestiniečių teritorijose klausimais Francescos Albanese išsamioje ir pagrįstoje ataskaitoje padaryta kiek ryžtingesnė išvada, ir tai dar vienas žingsnis siekiant įtvirtinti supratimą, kad Izraelis iš tiesų vykdo genocidą.

Išsamioje ir atnaujintoje Dr. Lee Mordechai ataskaitoje, kurioje surinkta informacija apie Izraelio smurto lygį Gazos ruože, daroma ta pati išvada.

Labai aukšto rango mokslininkai, pavyzdžiui, Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius Jeffrey Sachsas (žydas, šiltai vertinantis tradicinį sionizmą), su kuriuo viso pasaulio valstybių vadovai nuolat konsultuojasi tarptautiniais klausimais, apie Izraelio genocidą kalba kaip apie savaime suprantamą dalyką.

Puikūs tyrimai, tokie kaip Yuvalo Avrahamo (Yuval Avraham), ypač neseniai atliktas tyrimas apie dirbtinio intelekto sistemas, kurias kariuomenė naudojo atrinkdama ir smogdama tiems, kurie buvo paskirti sunaikinti, dar labiau pagilina šį kaltinimą.

Tai, kad kariuomenė leido, pavyzdžiui, nužudyti 300 nekaltų žmonių ir sugriauti visą gyvenamąjį rajoną, siekdama pataikyti į vieną „Hamas“ brigados vadą, rodo, kad kariniai taikiniai yra beveik atsitiktiniai taikiniai žudant civilius gyventojus ir, kad kiekvienas palestinietis Gazoje iš tikrųjų yra pasmerktas. Tokia yra genocido logika.

Taip, žinau, jie visi yra antisemitai arba savęs nekenčiantys žydai. Tik mes, izraeliečiai, kurie maitinamės IDF pranešimais ir susiduriame tik su vaizdais, kuriuos mums filtruoja Izraelio žiniasklaida, matome tikrovę tokią, kokia ji yra.

Tarsi nebūtų parašyta begalė literatūros apie visuomenių, vykdančių sunkius karo nusikaltimus, socialinius ir kultūrinius neigimo mechanizmus. Izraelis iš tiesų yra paradigminis tokių visuomenių atvejis, atvejis, kuris bus nagrinėjamas visuose pasaulio universitetų seminaruose šia tema.

Prireiks kelerių metų, kol Hagos teismas paskelbs nuosprendį, tačiau į katastrofišką tikrovę neturėtume žvelgti tik pro teisinius akinius. Tai, kas vyksta Gazos ruože, yra genocidas, nes masinio žudymo, naikinimo, masinių deportacijų, perkėlimo, bado, egzekucijų, kultūrinių ir religinių institucijų naikinimo, elito sutriuškinimo (įskaitant žurnalistų žudymą) ir plataus masto palestiniečių dehumanizavimo lygis ir tempas sukuria bendrą genocido, sąmoningo ir nuoseklaus palestiniečių egzistencijos sutriuškinimo Gazos ruože vaizdą.

Daugeliu atžvilgių Palestinos Gazos ruožas kaip geografinis, politinis, kultūrinis ir žmogiškasis kompleksas nebeegzistuoja. Genocidas – tai sąmoningas kolektyvo ar jo dalies, o ne visų individų, naikinimas.

Būtent tai ir vyksta Gazoje. Rezultatas neabejotinai yra genocidinis. Daugybė Izraelio vyriausybės aukštų pareigūnų pareiškimų apie naikinimą ir bendra destruktyvi visuomenės atmosfera, kaip teisingai pažymėjo Karolina Landsman, rodo, kad to ir buvo siekiama.

Izraeliečiai klysta, manydami, kad genocidas turėtų būti panašus į Holokaustą. Jie įsivaizduoja traukinius, dujų kameras, deginimo krosnis, žudymo duobes, koncentracijos ir naikinimo stovyklas ir sistemingą visų aukos grupės narių persekiojimą iki paskutinio.

Gazoje tokio pobūdžio veiksmai neįvyksta. Panašiai, kaip per Holokaustą, dauguma izraeliečių taip pat įsivaizduoja, kad aukų grupė nedalyvauja smurtinėje veikloje ar tikrame konflikte, o žudikai juos naikina tik dėl beprotiškos ir iracionalios ideologijos. Taip nėra ir Gazos atveju.

Brutalus „Hamas“ išpuolis spalio 7 d. buvo baisus ir siaubingas nusikaltimas. Jo metu žuvo arba buvo nužudyta apie 1 200 žmonių, iš jų daugiau kaip 850 izraeliečių civilių (ir užsieniečių), tarp jų daug vaikų ir pagyvenusių žmonių, apie 240 izraeliečių buvo pagrobta į Gazą, buvo įvykdyti tokie žiaurūs nusikaltimai kaip išprievartavimai.

Tai įvykis, turintis katastrofiškų, gilių ir ilgus metus truksiančių trauminių padarinių, be abejo, tiesioginėms aukoms ir jų artimiesiems, bet taip pat ir visai Izraelio visuomenei. Išpuolis privertė Izraelį atsakyti savigynos priemonėmis.

Tačiau, nors kiekvienas genocido atvejis yra skirtingas pagal nužudymo mastą ir ypatybes, daugumos jų bendras vardiklis yra tas, kad jie buvo įvykdyti dėl autentiško savigynos jausmo.

Teisiniu požiūriu įvykis negali būti ir savigynos, ir genocido įvykis. Šios dvi teisinės kategorijos yra viena kitą paneigiančios. Tačiau istoriškai savigyna neprieštarauja genocidui, bet paprastai yra vienas iš pagrindinių jo veiksnių, jei ne pagrindinis.

Mianmaro rohinjų tautos atvejis primena tai, ką savo tyrimuose nustatė daugelis genocido tyrinėtojų ir kas labai tinka Gazos atvejui: etninio valymo ir genocido ryšį.

Šie du reiškiniai yra susiję dviem aspektais, ir abu jie susiję su Gazos Ruožu, kur didžioji dauguma gyventojų buvo išvaryti iš savo gyvenamosios vietos, ir tik Egipto atsisakymas priimti daugybę palestiniečių į savo teritoriją sutrukdė jiems išvykti iš Gazos Ruožo.

Viena vertus, etninis valymas reiškia norą bet kokia kaina ir be jokių kompromisų sunaikinti priešo grupę, todėl tai lengvai pereina į genocidą arba yra jo dalis. Kita vertus, etninis valymas paprastai sukuria sąlygas, pavyzdžiui, ligas ir badą, kurios leidžia iš dalies arba visiškai sunaikinti aukų grupę arba ją sunaikina.

Gazos ruožo atveju „saugios zonos“ dažnai virsta mirties spąstais ir sąmoningo naikinimo zonomis, o šiose prieglobsčio zonose Izraelis sąmoningai marina gyventojus badu. Dėl šios priežasties yra nemažai komentatorių, kurie mano, kad karo Gazoje tikslas yra etninis valymas.

Visais šiais atvejais genocido vykdytojai jautė egzistencinę grėsmę, daugiau ar mažiau pagrįstą, ir genocidas buvo atsakas. Kolektyvinis aukų naikinimas neprieštaravo savigynos aktui, o turėjo autentišką savigynos motyvą.

2011 m. laikraštyje „Haaretz“ paskelbiau trumpą straipsnį apie genocidą Pietvakarių Afrikoje ir baigiau jį tokiais žodžiais: „Iš Herero ir Nama genocido galime pasimokyti, kaip kolonijinis dominavimas, pagrįstas kultūrinio ir rasinio pranašumo jausmu, gali peraugti į siaubingus nusikaltimus, tokius kaip masinė deportacija, etninis valymas ir genocidas.

Herero sukilimo atvejis turėtų būti siaubingas įspėjamasis ženklas mums, čia, Izraelyje, kuris savo istorijoje jau pažino vieną Nakbą.“

Amosas Goldbergas yra Hebrajų universiteto Holokausto ir genocido tyrinėtojas. Šis tekstas yra neautorizuotas ir sutrumpintas mašininis originalaus straipsnio hebrajų kalba vertimas.

šaltinis: „Swiss policy research„