infa.lt

„Norinčiųjų koalicija“ Paryžiuje (2026 m sausis)
LR Prezidento kanceliarijos nuotrauka / Robertas Dačkus / lrp.lt

D. Trampo posūkis V. Putino link atgaivino Europos nuogąstavimus, kad Vašingtonas stumia Ukrainą į kapituliaciją, visiškai nepaisydamas pasekmių. Sunerimę europiečiai skuba daryti viską, kad taikos derybos vėl grįžtų į vėžes, rašo „Euronews“ leidinys plačioje apžvalgoje.

Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje jau seniai įtarė, kad Donaldas Trumpas jaučia simpatiją Vladimirui Putinui. Dabar paaiškėjo, kad ši simpatija yra kur kas stipresnė, nei jie galėjo įsivaizduoti.

Šokiruojančių įvykių grandinėje JAV prezidentas stojo į Rusijos vadovo pusę, sudarė susitarimą dėl dyzelino, ėmėsi veiksmų, kad būtų sušvelnintos daugelį metų galiojusios sankcijos Rusijai, ir, regis, rado būdą apeiti JAV baudžiamuosius teisės aktus, kuriuos pats pasirašė vos prieš mėnesį.

Jo aštrūs išpuoliai prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį – jau įprasta Baltųjų rūmų kasdienybės dalis – įgavo dar piktesnį atspalvį.

Kremlius, kuris jau seniai tikėjosi, kad Vakarų vienybė galiausiai subyrės, pasinaudojo proga pasiūlyti naujų bendrų projektų bei iškėlė idėją surengti trišalį susitikimą, kuriame dalyvautų V. Putinas, D. Trampas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Rusijai, kurios ekonomika rodo silpnumo požymius, toks susitikimas suteiktų didžiosios valstybės statusą, kurio V. Putinas taip troško.

Donaldas Trampas (Donald Trump) tam pritaria.

Tuo tarpu Ukrainoje netikėti palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ – kurią valdo artimas D. Trampo sąjungininkas Elonas Muskas – apribojimai bei nepaaiškinami JAV ginklų tiekimo vėlavimai pakurstė baimę, kad Vašingtonas silpnina Kijevą Maskvos naudai.

„Amerikiečių derybininkai jau beveik dvejus metus bando priversti Ukrainą pasiduoti“, – anksčiau šią savaitę Europos Parlamente itin tiesmukai, visiškai ne diplomatiškai, pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

„Ukraina nepasidavė V. Putino sąlygomis tik todėl, kad ją remia Europa.“

Savo spontaniškoje kalboje K. Kallas įvardijo nuogąstavimus, kurie persekiojo Ukrainą ir jos sąjungininkes Europoje nuo pat D. Trampo perrinkimo – o dabar tampa dar akivaizdesni: siekdamas sudaryti didingą susitarimą, vertą Nobelio taikos premijos, D. Trampas gali būti pasirengęs išduoti Ukrainą.

Niekas nesupranta Trampo simpatijų Putinui

„Niekas iki galo nesupranta Trampo susižavėjimo Putinu. Jis iškelia Putiną į tokias aukštumas, kurių šis visiškai nenusipelnė – juk Rusijos ekonomika prilygsta Italijos ekonomikai“, – „Euronews“ sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas.

„Visa tai labai neramina. Baisu, kad į derybas su Putinu siunčiami du nekilnojamojo turto verslininkai, kurie nusprendžia, jog nori pasidalyti šalį.“

Ši pastaba skirta JAV specialiesiems pasiuntiniams Stivui Vitkofui (Steve Witkoff) ir Jaredui Kushneriui – abiem asmenims, kurie, kaip ir Trampas, savo turtus susikrovė nekilnojamojo turto sektoriuje.

Jie sukėlė didelį nerimą visoje Europoje, pasirodžius pranešimams, kad taikos derybose jie siūlė atšildyti įšaldytą Rusijos turtą ir atnaujinti rusiškų dujų tiekimą Europai. Europos vyriausybės atmetė abi šias idėjas.

Šią savaitę S. Vitkofas sulaukė aštrios kritikos, pavadinęs Putiną „humanitaru“. Praėjus vos kelioms valandoms, Rusija paleido į Kijevą 21 balistinę raketą.

„JAV nuolat bando vilioti Putiną pelningais sandoriais, tikėdamosi, kad jis tiesiog „pašalins“ Ukrainos problemą. Tačiau Putinas jau dabar yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje. Jo tikslas – sukurti „didžiąją Rusiją“, – pridūrė pareigūnas.

„Europa tiesiog nėra pritaikyta veikti tokioje negailestingoje, vien tik sandoriais grįstoje aplinkoje.“

Kitas pareigūnas, taip pat pageidavęs likti anonimu, teigė, kad girdėti Trumpo „prorusiškus“ pasisakymus yra „neramu ir apmaudu“. Manoma, kad tai susiję su didėjančiu politiniu spaudimu artėjant kitą mėnesį vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams.

Respublikonai rizikuoja prarasti kontrolę tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate, nes rinkėjai nusivilia Trumpu, o aukštos energijos kainos ir infliacija vis labiau slegia visuomenę.

Donaldas Trampas bandė nukreipti kaltę kitur, nurodydamas į Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nors energetikos ekspertai teigia, kad pagrindinė pasaulinių naftos rinkų sutrikimų priežastis yra paties Trampo pradėtas karas prieš Iraną.

„Iki pat kadencijos vidurio rinkimų sunku daryti kokias nors tvirtas išvadas iš jo pareiškimų. Atrodo, kad iki tol tiesiog turime išlaikyti šaltus nervus“, – sakė antrasis pareigūnas.

„Praktikoje Ukrainai tai, be abejo, yra kur kas sunkiau. Vis dėlto nesusidaro įspūdis, kad ji atsidūrė ant žlugimo ribos.“

Demokratų pergalė apribotų D. Trampo vidaus politikos darbotvarkę, tačiau jos poveikis jo vykdomai užsienio politikai – ne toks akivaizdus. Kaip rodo pastarieji prezidento veiksmai, jis turi nemažai laisvės iš naujo formuoti Amerikos poziciją pasaulinėje arenoje.

D. Trampo panieka Europai ir palankumas Rusijai atsirado gerokai anksčiau nei prasidėjo dabartinis rinkimų ciklas.

„Tarp susirinkusiųjų vyrauja aiškus sutarimas, kad remti Ukrainą yra dar svarbiau“, – teigė vienas aukšto rango Europos diplomatas.

„Kai kurie optimistai tikisi, kad po vidurio kadencijos rinkimų padėtis pagerės, tačiau aš tuo abejoju.“

D. Trampas prieš V. Zelenskį

JAV spaudimas Ukrainai auga jau bent metus.

2025 m. lapkritį buvo pateiktas JAV remiamas 28 punktų taikos pasiūlymas, kuris vėliau buvo atmestas.

Prieš pateikiant Vašingtonui, Maskvoje parengtame dokumente Ukraina raginama perleisti teritoriją, apriboti savo ginkluotųjų pajėgų dydį ir visam laikui atsisakyti narystės NATO.

Europos vyriausybės greitai suartėjo, siekdamos persvarstyti pasiūlymus, kurie, jų teigimu, pavers Ukrainą pažeidžiama atnaujintai Rusijos agresijai.

Nuo to laiko takoskyra išsiplėtė ne tik dėl galimo taikos susitarimo sąlygų, bet ir dėl karinių pajėgumų, kurių Ukrainai reikia apsiginti.

Kijevas apkaltino Vašingtoną, kad jis vilkina Europos sąjungininkų finansuojamų „Patriot“ raketų perėmėjų pristatymus, nutraukia žvalgybos informacijos apie atskriejusias Rusijos balistines raketas teikimą ir riboja prieigą prie palydovinio ryšio.

Ukrainos pareigūnai mano, kad šiomis priemonėmis siekiama daryti spaudimą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad šis sutiktų su Maskvai palankesniu susitarimu.

Baltieji rūmai neigė taikę apribojimus dėl politinių priežasčių. JAV pareigūnai taip pat neigė teiginius, kad specialieji pasiuntiniai Stivas Vitkofas ir Jaredas Kushneris grasino nutraukti karinę ir žvalgybos paramą, jei Kijevas nepadarys nuolaidų.

Rizika gali būti lemtinga. „Patriot“ raketos perėmėjai yra viena iš pagrindinių Ukrainos gynybos priemonių nuo Rusijos balistinių raketų, o JAV žvalgyba teikia labai svarbų išankstinį įspėjimą apie artėjančius išpuolius. Ankstyvojo perspėjimo sistema jau atkurta.

„Be Amerikos mums būtų daug sunkiau“, – JAV senatoriams sakė Zelenskis.

Rugsėjo viduryje Ukrainos vyriausybės šaltiniai „Euronews“ leidiniui teigė, kad Vašingtonas nesuteiks Kijevui licencijos gaminti „Patriot“ raketas-perėmėjas, faktiškai sustabdydamas Ukrainos ambicijas gaminti šią technologiją šalies viduje.

Tai įvyko nepaisant ankstesnių viešų Donaldo Trampo pažadų suteikti Ukrainai gamybos licenciją. Vėliau Volodymyras Zelenskis teigė, kad JAV prezidentas patvirtino šį žingsnį, nors galutinė licencijavimo sutartis oficialiai nepatvirtinta.

Ginčas išryškina platesnį Kijevo pažeidžiamumą: jo nuolatinę priklausomybę nuo Vašingtono tiek ginklų, tiek žvalgybinės informacijos tiekimo, tiek gebėjimo gaminti svarbiausias karines technologijas srityse.

Spaudimas taip pat išaugo ir Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms atžvilgiu, kurie sumažino Maskvos eksporto pajėgumus ir pakenkė jos karo pajamoms.

Trampas pareikalavo, kad Kijevas nutrauktų tokias atakas, pareiškęs, kad pilna kitų taikinių. Zelenskis iš pradžių atsisakė, teigdamas, kad smūgiai naftos sektoriui yra vienas stipriausių Ukrainos svertų šaltinių.

Tačiau didėjant įtampai su Trumpu, jis pasiūlė 30 dienų sustabdyti naftos perdirbimo gamyklų atakas mainais į papildomas „Patriot“ raketas, kurios apsaugotų Ukrainos miestus nuo Rusijos balistinių raketų atakų.

Jokios „Patriot“ raketos nebuvo pristatytos.

Tuo pačiu metu Trampas sustiprino savo asmeninius išpuolius prieš Ukrainos prezidentą, ragindamas Kijevą surengti naujus rinkimus ir paskirti „ką nors kitą“ derėtis su Maskva vietoje Zelenskio. Ukrainos konstitucija draudžia rinkimus karo metu.

Atrodo, kad Trumpas nesidomėjo galimybe reikalauti nuolaidų iš Rusijos, o naštą perkėlė Ukrainai, kurią jis laiko silpnesne šalimi. Vašingtonas netgi sušvelnino sankcijas rusiškam dyzelinui, tačiau Maskvos elgesys nepasikeitė.

„Susitaikykime su tuo: vienas vaikinas siekia pinigų, o kitas – šlovės“, – sakė kitas aukšto rango diplomatas, atmesdamas Trampo požiūrį į Putino viliojimą ekonominėmis partnerystėmis kaip „bergždžią“, nes abu siekia galiausiai konkuruojančių tikslų.

Europiečiai pasibaisėję, bet dar nepasirengę atsiskirti.

Pasimetimas ir desperatiška strategija

Po kelių mėnesių trukusių Trampo išpuolių – dėl tarifų, Grenlandijos, TBT, didžiųjų technologijų bendrovių ir kitų karštųjų taškų – Europos lyderiai pakoregavo savo požiūrį į nenuspėjamą prezidentą.

Ne kiekvienas „Truth Social“ įrašas nusipelno viešo atgarsio, privačiai sako pareigūnai.

Strategija išlieka tripusė: remti Ukrainą, daryti spaudimą Rusijai ir bendradarbiauti su JAV, remiančiomis Rusiją – visa tai vienu metu.

Europa turi išsaugoti savo vietą prie derybų stalo, kad kuo labiau paveiktų Vašingtono mąstymą, net jei tai reikštų kentėti skausmą ir praryti savo pasididžiavimą.

Ši savaitė pateikė puikų pavyzdį.

Būtent tuo metu, kai įtampa tarp Trampo ir Zelenskio grėsė tapti nevaldoma, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, dar prieš Vitkofui išskrendant į Maskvą, skubiai suorganizavo naują taikos derybų ratą Osle.

„Puikiai suprantame, kad viešojoje erdvėje kilo nemažai triukšmo“, – pasakė A. Stubbas, gana tiesiogiai užsimindamas apie kilusį konfliktą.

„Mano patirtis rodo, kad taikai reikia kantrybės. Tačiau, deja, karas nelaukia.“

Kiek pagrindiniai veikėjai atsižvelgs į Oslo derybų akcentus – nuspėti nesudėtinga.