infa.lt

Facebook nuotr.

Atsimenu kažkada buvusį populiarų ir išminties kupiną posakį „sila est, uma ne nado“ (vert. Jėgos yra, proto nereikia).

Lietuvos politikai, panašu, šį posakį labai gerai įsidėmėjo ir vietoje to, kad naudotų protą, pradėjo naudoti jėgą. Tik štai, kad su tos jėgos turėjimu irgi ne kažkas…

Štai Laurynas Kasčiūnas, užsimanęs į Lietuvą atitempti masinio naikinimo ginklus, sako, kad „taiką užtikrins tik per galią“. Žodžiu, drakono dantys reikiamos galios neužtikrino, tai dabar bus branduolinės bombos.

O kaip rizika?

Kas jeigu Lietuva taps prevencinio branduolinio smūgio taikiniu? Oi ne, ne, netaps, -sako p. Laurynas. Juk taikos užtikrinimas per galią buvo net paties Reigano principas.

Nežinau, ką Laurynui šiuo atveju patartų a.a. Reiganas, jei dabar būtų gyvas. Gal tiesiog pasakytų: „oi, Laurynai, kai žaidi šachmatais, būk geras, nesupainiok pėstininko ir karalienės ėjimų“.

Ir tikrai, kaip ir dera konservatorių partijos žvaigždei, Laurynas pamiršo, jog didžiųjų pasaulio valstybių žaidimuose, jis deja, tik pėstininkas, o karalienės – kol kas kitose dimensijose, kažkur apie Ameriką, Kiniją ir Rusiją.

Tose dimensijose ir branduoliniai mygtukai, tokie, kokius turėjo ir Reiganas. O štai Laurynas jų neturės. Mat mygtukus turi tik karalienės, o ne pėstininkai.

Tačiau šitam pėstininkui reikia jėgos, nes proto nėra – viskas pagal „sila est uma ne nado“ posakį.

Mat jei būtų proto, kuris Lietuvos pozicijas stiprintų per derybines ir diplomatines kompetencijas, tai Lietuva galėtų būti pati sau karaliene be jokių šachmatų lentų. Deja….

Todėl ieškom jėgos, tarsi ta musė, kuri tupėdama ant bicepsų treniruoklio svajoja tapti kultūrizmo čempione.

Jėgą rodėme Ukrainoje, nes nūū „jeigu Putinas nebus nugalėtas Ukrainoje, tai puls mus“. Putinas kol kas nenugalėtas, o ta „jėga“ virto svetimų žmonių kraujo jūra, vis dar slepiama po patriotiniais lozungais. Apie auksinius klozetus jau nekalbu.

Jėgą rodėme iš bobučių pensijų traukdami po eurą ar du, kad nupirktume Ukrainai Bayraktar‘ą, kuris naudos davė ne ką daugiau, nei tas uogienės sloikas, kuriuo Ukrainos bobutė neva numušė rusišką droną.

Jėgą rodėme Rusijai uždėdami sankcijas, nes „Rusija turėjo žlugti, o Rusijos žmonės turėjo Putiną nuversti“. Tačiau Putinas kaip sėdėjo savo Kremliuje, taip ir sėdi, o Europos rinkėjai iš postų varto savuosius karo kranklius.

Apie Europos ir Lietuvos ekonomiką jau nekalbu: infliacija, į kalnus lipančios kuro kainos, krentantis konkurencingumas, žlunganti pramonė, etc. O vyšnia ant torto – D. Trampo pastangomis panaikintos sankcijos rusiškam dyzelinui.

Jėgą rodėme šokinėdami pagal Ukrainos Zelenskio ir Lietuvos „trijų zelenskių“ dūdelę, tačiau nuo šito šokio pavargo ne Putinas, o mūsų Prezidentas, kuris pasiguodė, kad jo darbas jį emociškai išsekino – na taip, kariauti svetimus karus nėra lengvas darbas.

Iš priešo stovyklos tokių padejavimų kol kas neteko girdėti, na nebent iš propagandinių rašinių, kuriais anksčiau dar buvo galima tikėti, bet dabar jie tapo labiau tinkami mentalinio kisieliaus virimui.

Jėgą rodėme klykdami, kad su „teroristais negalima derėtis“ ir plojome katučių, kad dėdė Boria nutraukė beveik įvykusias Rusijos-Ukrainos derybas Stambule.

Taigi dabar beliko tik vienas variantas jėgos parodymui – t.y. įsileisti į Lietuvos teritoriją masinio naikinimo ginklus ir, įvykus pirmam rimtam kariniam konfliktui tarp didžiųjų žaidėjų, tapti naujaisiais Pilėnais.

Variantas, kaip suprantu, paskutinis.

P.S. Pamačiau dar vieną galimybę mūsų patriotams parodyti jėgą: tiesiog reikia pereiti ant visiškos bado dietos – mat dauguma maisto produktų bus pagaminti, naudojant rusišką dyzeliną (kurį, greičiausiai, pirksime iš Amerikos).

Pačiam Laurynui tokia dieta tikrai nepakenktų, juolab, kad tokiu būdu jis galėtų atkeršyti Putinui ir pakenkti Rusijos ekonomikai.

Ir dar tokiu būdu pasnikaudamas, galėtų bent iš dalies išpirkti savo nuodėmes, kad nesilaikė 10 Dievo įsakymų, t.y. įsakymo „nemeluok“.

Kaip žinome, visi Seimo nariai, duodami priesaiką Seime, prisižadėjo laikytis LR Konstitucijos. O Konstitucijos 9 str. sako, kad visi Lietuvai svarbūs sprendimai turi būti priimami referendumo būdu.
(Interviu su Laurynu – mano Telegram)

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.