infa.lt

lrp.lt nuotr

Suomija, Vokietija ir Lietuva naudojasi bendra valiuta – euru – ir joms taikoma ta pati Europos Centrinio Banko (ECB) 2,50%. indėlių palūkanų norma. Tačiau rugsėjį fiksuota infliacija šiose šalyse siekė atitinkamai 2,7%, 3,3%. ir 6,1 proc.

Tai iliustruoja, kaip viena politika susiduria su skirtingomis kainų realijomis, rašo „Euronews“ leidinys.

Šios trys šalys turi bendrą valiutą ir joms taikoma vienoda centrinio banko nustatyta palūkanų norma, tačiau infliacijos lygis jose skiriasi daugiau nei dvigubai, rašo „Euronews“ leidinys.

Remiantis spalį paskelbtais „Eurostat“ suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Suomijoje siekė 2,7%, Vokietijoje – 3,3%., o Lietuvoje – 6,1 proc.

Euro zonoje vidutinė infliacija sudarė 3,8 proc. Visoms trims šalims taikoma ta pati Europos Centrinio Banko (ECB) 2,50 proc. indėlių palūkanų norma.

Nevienodai juntamas energetinis šokas

Pagrindinis veiksnys – energija. „Eurostat“ duomenimis, rugsėjį energijos kainos euro zonoje pakilo 18,9 proc.

Tai prie bendro infliacijos rodiklio pridėjo 1,71 procentinio punkto – beveik pusę viso infliacijos dydžio. Be energijos kainų, infliacija euro zonoje siekė 2,3 proc.

Tai, kaip šis šokas paveikia ekonomiką, priklauso nuo šalies energijos išteklių struktūros, mokesčių politikos ir vidaus ekonomikos stiprumo.

Lietuva: energija, mokesčiai ir darbo užmokestis

Lietuva atsiduria sąrašo viršuje, ir priežastis – ne maisto kainos. „Eurostat“ duomenimis, maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas siekė 0,5%, tuo tarpu energijos kainos šoktelėjo 33,0%, o paslaugų kainos pakilo 6,9 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šį šuolį sieja su aukštomis energijos kainomis (šaliai išliekant priklausomai nuo importo), stipria vidaus paklausa ir padidintais akcizais.

Įtakos turėjo ir vykdyta politika: nuo sausio Lietuvoje PVM tarifas šildymui, karštam vandeniui ir malkoms buvo padidintas nuo 9 iki 21 proc.

Vyriausybės parengtame biudžeto projekte buvo prognozuojama, kad vien šis pokytis šildymo sektoriuje infliaciją padidins 0,5 procentinio punkto.

Spaudimas išplito už degalų ir šildymo ribų. „Eurostat“ duomenimis, pagrindinė infliacija Lietuvoje, neįskaitant energijos, maisto, alkoholio ir tabako, siekia 3,9 %. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 m. vidutinis darbo užmokestis išaugs 9,4%, o Europos Komisija paslaugų infliaciją sieja su sparčiu darbo užmokesčio augimu ir 11,1% minimalios algos padidinimu.

Didesnis darbo užmokestis gali pagerinti daugeliomažai uždirbančių darbuotojų vidutinę padėtį. Tačiau pensininkai, pašalpų gavėjai ir mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, turintys dideles sąskaitas už energiją, yra labiau pažeidžiami. Taip pat yra antrinė rizika. Darbą imlios paslaugų įmonės gali perkelti didesnius darbo užmokesčius į kainas, išlaikydamos aukštą infliaciją, kai energijos šokas išnyks.

Suomija: sušvelninta ir vangi

„Eurostat“ duomenys rodo, kad Suomija susidūrė su panašiu energijos šoku – energijos infliacija siekė 13,1%, tačiau bendroji infliacija išliko 2,7%. Europos Komisija teigia, kad santykinai maža Suomijos priklausomybė nuo iškastinio kuro sušvelnino smūgį. Suomijos statistikos tarnyba nustatė, kad pigesnė elektra ir savininkų užimtų būstų kainos ribojo jos nacionalinį vartotojų kainų indeksą, net ir tuo metu, kai benzinas, dyzelinas ir šildymo alyva jį didino.

Vietinis kainų spaudimas yra silpnas. „Eurostat“ duomenimis, pagrindinė infliacija buvo 1,4%, o paslaugų infliacija – 1,7%. Suomijos bankas prognozuoja 10,4% nedarbą 2026 m., o Komisija tikisi 0,8% BVP augimo. Suomijos statistikos tarnyba praneša, kad nominalus darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 3,5%, o realiai – 1,2 proc.

Šis derinys padeda paaiškinti, kodėl dar vienas palūkanų normos padidinimas iš Helsinkio gali atrodyti pernelyg ribojantis.

Vokietija: šuolis daugiausia susijęs su kuru

Vokietija patenka į vidurį. „Eurostat“ duomenys rodo, kad energijos infliacija siekia 13,4%, o pagrindinė infliacija – 2,5%. Vokietijos statistikos tarnyba „Destatis“ nustatė, kad nacionaliniame indekse variklinių degalų kainos padidėjo 37,1%, o šildymo alyvos – 74,9 proc. Neįskaitant šių dviejų straipsnių, infliacija buvo 1,8 proc.

Darbo užmokesčio spaudimas yra nedidelis. Rugpjūtį derybų pagrindu sutartas darbo užmokestis, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 2,9%, o Bundesbankas prognozuoja tokį patį vidurkį ir 2026 m. „Eurostat“ duomenimis, paslaugų infliacija sieks 2,8 proc.

Politika taip pat keičia situaciją. Galiojančios federalinės priemonės sumažino elektros energijos, dujų ir centralizuoto šildymo kainas, o spalio 1 d. įsigaliojo naujas kuro mokesčio sumažinimas, todėl jis neįtrauktas į rugsėjo mėnesio duomenis. Nacionalinės intervencijos gali kas mėnesį keisti išmatuotą infliaciją, nepakeisdamos pagrindinio Europos šoko.

ECB rugsėjį padidino indėlių palūkanų normą nuo 2,25 % iki 2,50 %, teigdamas, kad Artimųjų Rytų konfliktas leido infliacijai būti didesnei nei tikslinė vertė ir kad dar nepasireiškė visas energetikos šoko poveikis.