infa.lt

Europa toliau tęsia puolimą prieš pinigų laisvę

26 sausio
06:40 2021

Piniginė pinigai

Europos Komisija svarsto planus toliau riboti grynuosius pinigus euro zonoje. Paskutiniame penktadienio ES ekspertų grupės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu posėdyje buvo pateiktas projektas, kuris turėtų būti patvirtintas kovo mėnesį.

Nors formaliu pretekstu pateikiama kova su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu besivystančios „nulis grynųjų“ kampanijos pagrindas, ir tikrosios priežastys slypi giliau. Perėjimas prie elektroninių mokėjimų leis bankams, vyriausybėms ir specialiosioms tarnyboms visiškai kontroliuoti piliečius ir, jei reikia, vienu mygtuko paspaudimu juos atjungti nuo jų pačių pinigų.

Skirtingose ES šalyse grynųjų pinigų operacijos yra ribotos, o skirtumai dažnai būna didžiuliai. Graikijoje leidžiama mokėti grynaisiais pinigais iki 500 eurų, o kaimyninėje Kroatijoje – viršutinė riba siekia 15 tūkstančių eurų.

Pažymėtina, kad 9 iš 27 ES valstybių narių, įskaitant Vokietiją, dar nėra jokių apribojimų mokėjimams grynaisiais. Vienintelis reikalavimas Vokietijoje yra parodyti asmens pažymėjimą mokėjimams grynaisiais, viršijantiems 10 tūkstančių eurų ribą. Tačiau Europos Komisija yra pasiryžusi spausti Vokietiją šiuo klausimu ir apriboti didelių grynųjų pinigų naudojimą šioje šalyje.

ES „ribojančio“ grynuosius projekto autoriai pabrėžia, kad šalys, kuriose didelė mokėjimų grynaisiais riba, turi nesąžiningą konkurencinį pranašumą, nes jos pritraukia visus „šešėlinių“ pinigų savininkus. Pavyzdžiui, Belgijos juvelyrai (Belgijoje yra griežti grynųjų pinigų limitai) skundžiasi, kad jie praranda 20–30% savo pajamų, nes klientai teikia pirmenybę šalims, kuriose leidžiama mokėti daugiau grynaisiais.

Nėra jokių abejonių, rašo vokiečių „Süddeutsche Zeitung“, kad Europos Komisija yra pasiryžusi nustatyti 10 000 eurų viršutinę ribą visai Europos Sąjungai, o atskiroms šalims bus leidžiama nustatyti daug griežtesnes grynųjų limito ribas.

Grynųjų pinigų ribojimo šalininkai, taip pat buvo rasti liberaliausioje šalyje šiuo klausimu – Vokietijoje. Praėjusių metų gruodį Vokietijos audito rūmai rekomendavo vyriausybei apsvarstyti 5 tūkstančių eurų grynųjų pinigų „lubų“ nustatymo klausimą.

Šiai iniciatyvai griežtai priešinasi Vokietijos finansų ministerija, kuri mano, kad šios priemonės yra nenaudingos kovojant su pinigų plovimu. Bavarijos CSU partijos europarlamentaras Markusas Ferberis paragino Europos Komisiją būti santūriai šiuo klausimu.

Tuo tarpu bandymai apriboti grynųjų pinigų apyvartą Europoje tęsiasi. Nuo 2020 m. liepos 1 d. Italija sumažino grynųjų pinigų „lubas“ nuo 3 iki 2 tūkstančių eurų. Viskas, kas viršija šią sumą, turi būti sumokėta kortele, čekiu ar banko pavedimu. Pažeidėjams gresia bauda nuo 2 iki 50 tūkstančių eurų, atsižvelgiant į mokėjimo sumą.

Tuo pat metu Italijos valdžios institucijos paskelbė, kad nuo 2022 m. pradžios šalyje bus įvestas tūkstančio eurų grynųjų pinigų limitas. „Giuseppe Conte“ vyriausybė artimiausiais metais ketina įgyvendinti radikalų perėjimo prie elektroninių mokėjimų planą be grynųjų, įskaitant priemones, skatinančias vartotojus naudotis kortele. Italijos opozicijos lyderis Matteo Salvini planus pavadino „beprotybe“. Protestuoja ir daugelis verslininkų bei politikų.

Pasak Miuncheno laikraščio „Merkur“, vienas pagrindinių grynųjų pinigų privalumų yra anonimiškumo ir privatumo garantas. Skirtingai nuo elektroninių atsiskaitymų, duomenys apie pirkėją niekur negaunami, operacijos šaltinis lieka anonimiškas. Yra ir kitų grynųjų privalumų: visų pirma pirkėjas išlaiko psichologinę išlaidų kontrolę. Labai dažnai atsiskaitymas kortele lemia neapgalvotą pinigų švaistymą. Tai ypač pasakytina apie parduotuvių mėgėjus ir tuos, kurie neturi įgūdžių taupyti pinigus.

Tarptautinio elito planus užmesti vartotojams skaitmeninį antsnukį jau analizuoja opozicinės dešiniosios ir kairiosios pakraipos partijos. Pavyzdžiui, geltonųjų liemenių judėjimas Prancūzijoje gavo 150 puslapių konfidencialų dokumentą, kuriame atskleidžiami valdančiojo biurokratinio elito ir asmeniškai prezidento Emmanuelio Macrono planai iki prezidento kadencijos pabaigos 2022 metais smarkiai sumažinti grynųjų pinigų apyvartą.

Protestuojant prieš tai Prancūzijoje jau surinkta daugiau nei 80 tūkstančių parašų. „Geltonosios liemenės“ praneša, kad dar 2017 m. buvo sukurta darbo grupė, susidedanti iš „34 aparato darbuotojų“, atstovaujančių „Rothschild“ bankų, „BlackRock“ investicinio fondo, Amerikos interneto gigantų Big Data ir vyriausybės pareigūnų interesams. Už visuomenės nugaros jie slapta priėmė sprendimą kardinaliai apriboti grynųjų pinigų apyvartą nuo 2022 m.

Pirmiausia planuojama panaikinti grynuosius pinigus mokesčių ir socialinių išmokų srityje. Palaipsniui mažo nominalo monetos ir banknotai bus išimami iš apyvartos, kol ateis didelių nominalų eilė. Verta priminti, kad Europos Sąjungoje prieš keletą metų iš apyvartos buvo išimta 500 eurų kupiūros. „Geltonos liemenės“ mano, kad „grynųjų“ atsisakymas yra strateginis neoglobalistų planas, kuris neišvengiamai bus įgyvendintas, o žmonijai bus užveržtas „skaitmeninis antkaklis“.

Savo ruožtu bankai, atsisakydami „gyvų“ pinigų, aiškina tuo, kad banknotų ir čekių spausdinimas jiems kainuoja kelis milijardus eurų per metus. Be to, kredito ir debeto kortelių naudojimas apima tarpbankinius komisinius mokesčius ir yra mokėjimo sistemų pelno šaltinis. Grynųjų pinigų išstūmimo kursas pasireiškia laipsnišku bankomatų skaičiaus mažinimu.

Prancūzijos centrinio banko („Banque de France“) duomenimis, kasmet Prancūzijoje uždaroma apie tūkstantis bankomatų. Taip pat yra keletas svarbių klausimų, kuriuos dažnai užduoda prancūzai. Kaip atlikti mokėjimus nutrūkus elektros tiekimui? Ką turėtų daryti senjorai ir įvairią negalią turintys žmonės, negalintys valdyti elektroninių mokėjimų? Be to, Vakarų šalyse yra nemaža grupė žmonių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios ir darbo vietos, kuriems bankai neišduoda mokėjimo kortelių.

Koronaviruso epidemija Europoje žymiai pagreitino perėjimą prie elektroninių mokėjimo metodų ir sumažino operacijų apimtis grynaisiais. Vien Didžiojoje Britanijoje grynųjų pinigų paėmimas iš bankomatų per pastaruosius metus sumažėjo 60 proc. Iš pradžių tai buvo paaiškinta baimėmis užsikrėsti nuo banknotų, o vėliau paprasčiausiai tapo įvykusiu faktu. Britų ekspertai mano, kad masinis bankomatų uždarymas kelia grėsmę maždaug 20% gyventojų, kurie naudojasi tik grynaisiais.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 619

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Užsienio agentai remia protestuotojus prieš užsienio agentus viešinantį įstatymą. Logiška....

Puikūs klausymai!...

Jeigu tie "karingi" būtų vyrai - važiuotų į Ukrainą ir ten įrodinėtų savo tiesas. Bet...

Idomu kaip argumentuoja, ar kad tokiu atveju neistos i europos sajunga? Ar kad nebus lgbt?...

Jumoristai. Pabandė blokuoti, tai Telegram pati užblokavo Ukrainos saugumo diversijų darymo kanalus. Tada atšoko. Dabar...

Keista, bet kai Lietuvis sako kas blogai, tai jam būtinai kaišiojami visokie skaičiai. Taip buvo...

Bulkučių jiems, bulkučių....