infa.lt

infa.lt nuotrauka

Žmonės yra socialūs padarai, ir paprastai gyvenimas visuomenėje yra naudingas individams. Iš tiesų, patirtis byloja, kad didelėje komandoje lengviau išgyventi visokius rūpesčius ir bėdas. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad kuo didesnė komanda, tuo lėčiau reaguojama į krizinę situaciją, rašo BBC.

Sociologai Hirokatsu Cirado, Forrestas Crawfordas ir Nicholas Christakis surengė psichologinį eksperimentą su 2480 savanorių, kuriems buvo pavesta nuspręsti, kada evakuotis „nelaimės“ metu.

Pagal užduoties sąlygas tik vienas asmuo iš kiekvienos grupės tiksliai žinojo nelaimės mastą, o likę turėjo suprasti, kas vyksta iš pokalbių su kitais.

Toks bendravimas padėjo sumažinti nereikalingų evakuacijų skaičių, tačiau galiausiai sutrukdė įvykdyti tą, kurios reikėjo.

Net kai kas nors iš grupės tiksliai žinojo apie neišvengiamą „nelaimę“, likusieji neskubėjo veikti.

„Tam tikra prasme toks žmonių pasikeitimas nuomonėmis gali sumažinti tikrąjį saugumą mainais į kolektyvinio saugumo jausmą, – pažymi tyrimo autoriai. – Nors laboratorinių tyrimų rezultatai ne visada atspindi tai, kas vyksta realiame pasaulyje, yra rimtų įrodymų, kad nuomonių mainai kolektyvinio pavojaus atveju, gali sukelti pavojų žmonių gyvybėms “.

Pasak tyrėjų, tai iš dalies lemia „netikros naujienos“: trūkstant patikimos informacijos, žmonės pradeda fantazuoti ir perduoda ją kaip faktus.

Be to, jei šios fantazijos neša teigiamą informaciją, kiti labiau tiki jomis, net jei tai prieštarauja įvykių logikai.

„Socialiniai tinklai yra blogas nemalonios tiesos, kurią žmonės nori ignoruoti, laidininkas”, – pabrėžia tyrėjai. Beveik visais mūsų surengtų „katastrofų „atvejais savanoriai spontaniškai turėjo klaidingą saugumo jausmą, nors jie puikiai suprato žaidimo taisykles, kuriose toks elgesys atrodė neracionalus.”.

Dažnai kolektyve atsiranda neigimo jausmas, jo nariai atsisako tikėti grėsmės realumu stengiasi nereaguoti į ją iki pat paskutinės akimirkos, o kiti žmonės tiki grėsme, supranta pavojų, tačiau jaučiasi neturintys jėgų eiti prieš srovę.

Vienokio ar kitokio tipo kolektyvinio elgesio priežastys yra nepaprastai sudėtingos ir painios, tačiau, kaip tikina psichologai, jei žmonės eksperimento metu nori būti neaktyvūs ir pasiduoti grupės optimizmo jausmui, tada galima tik pasibaisėti įsivaizduojant, kas nutiks ištikus tikrai katastrofai.

Tiesą sakant, klimato kaitos krizė ir pasaulinė pandemija jau parodė, kaip sunku ką nors įtikinti ir priversti dideles žmonių grupes imtis veiksmų, ypač, jei jie skirtingai vertina problemą ar grėsmę.