infa.lt

Prasidėjo viskas nuo referendumo įstatymo 2018 metais, kuriuo Seimas atsisakė Lietuvos pašto paslaugų, paliekant jas kurjerių tarnyboms ir komisijų nariams.

2022-aisiais bendrovė atleido 600 darbuotojų, 2023 metais iki pavasario ruošėsi atleisti dar 400 paštininkų.

„Lietuvos paštas“ kaip įmonė niekada nebuvo uždarytas, tačiau žmonių atmintyje (ir kasdienėje realybėje) jis atrodė „uždarytas“, nes per pastaruosius kelerius metus vyko masinis fizinių pašto skyrių naikinimas.

Pastaraisiais metais „Lietuvos paštas“, prisidengdamas efektyvumu ir skaitmenizacija, uždarė šimtus tradicinių pašto skyrių miestuose, rajonuose bei miesteliuose, pakeisdamas juos mobiliaisiais laiškininkais ir paštomatais. Todėl daugeliui regionų gyventojų susidarė visiškas įspūdis, kad paštas jų krašte tiesiog „uždarytas“ ir sunaikintas.

Ir štai šiandien valdžia paskelbė, kad atkuria pašto paslaugas, tačiau ne pašto skyrius.

„Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo Lietuvos paštui pavedama teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos teritorijoje dar devynerius metus – nuo 2027 m. pradžios iki 2035 m. pabaigos“, rašoma Vyriausybės pranešime.

Tai, ką patvirtino Vyriausybė – tai ne naujos įmonės atidarymas, o įpareigojimas (prievolė) teikti Universaliąją pašto paslaugą (UPP) dar devynerius metus (2027–2035 m.).

Kadangi niekas kitas rinkoje (jokie privatūs kurjeriai) nesutinka nešti laiškų į tolimiausius vienkiemius už reglamentuotą kainą, Vyriausybė vėl privalomai skyrė tą darbą „Lietuvos paštui“, kurį prieš tai buvo iš jo atėmusi, kartu su pelningomis operacijomis.

Esminis naujo nutarimo akcentas – nuo 2027 m. paštomatai teisiškai tampa UPP dalimi, o nuo 2029 m. jie privalės stovėti visose gyvenvietėse turinčiose nuo 500 gyventojų.

Tai atskleidžia įdomų paradoksą: iš pradžių atsisakoma fizinio tinklo ir infrastruktūros (nes „neapsimoka“), o po to per įstatymus ir valstybės įpareigojimus bandoma priversti paštomatais padengti tą skylę, kurią patys ir išgręžė uždarydami skyrius.

Tos gyvenvietės, kuriose gyvena mažiau nei 500 žmonių ir kaimai – paštomatų nematys – jei norės jais pasinaudoti , teks vykti iki artimiausio rajono centro, kiek toli jis bebūtų.

Turint omenyje, kad autobusai kai kur kursuoja tik kartą per dieną – ši misija gali užtrukti 2 paras. Ar kas nors norės jos imtis – atskiras klausimas. Dėkokime vyriausybei.

Valdžia ramina, teigdama, jog Lietuvos pašto tinklą sudaro 158 pašto skyriai, 129 siunčiamųjų laiškų dėžutės, 436 mobilieji laiškininkai ir beveik 1500 paštomatų Baltijos šalyse (kiek jų Lietuvoje – nepatikslinama).

Reikalavimą užtikrinti pašto paslaugų prieinamumą visoje Lietuvos teritorijoje bendrovė įgyvendina (įgyvendins) pasitelkdama mobiliuosius laiškininkus.

„Lietuvos pašto veikla yra gyvybiškai svarbi valstybės funkcija. Paštomatai arčiau namų, į duris pasibeldžiantis mobilusis laiškininkas, lengvai pasiekiami „pašto skyriai“ – tai paslaugos, kurių kasdien reikia tūkstančiams žmonių visoje šalyje. Lietuvos paštui keliu aiškų lūkestį – užtikrinti valstybei svarbias funkcijas, toliau gerinti paslaugų kokybę ir būti socialiai atsakinga įmone, kuriai rūpi tiek klientai, tiek darbuotojai“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Iš praktikos – Vilniuje buvę didžiuosiuose prekybos centruose pašto skyriai seniai panaikinti, tad skaitant ministro tekstą „lengvai pasiekiami pašto skyriai“ tenka susimąstyti – ar taip jau lengvai ir ar taip jau arti?