infa.lt

Foto: Europos Sąjunga 2026

Šiuo metu padėtis tokia, kad kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančios Rusijos ir Ukrainos derybos, kuriose tarpininkauja JAV, vyks be Europos dalyvavimo.

Lūkesčiai, kad pavyks pasiekti proveržį, yra itin menki, tačiau tai nesutrukdė ES šalims – šiaurės, pietų, rytų ir vakarų – ginčytis dėl to, kas turėtų atstovauti Europai, rašo „Rapporteur“ leidinys.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni įnešė naujų aistrų į diskusiją, kurią pati kurstė jau seniai: ketvirtadienį ji pareiškė, kad Europa „sudaro įspūdį, jog juda skirtingomis kryptimis“.

Laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai ji teigė, kad 27 ES valstybių lyderiai iki metų pabaigos privalo susitarti dėl vieno atstovo.

Įvairiausi diplomatiniai formatai – nuo ​​E2, E3, E5 iki „norinčiųjų koalicijos“ (angl. *Coalition of the Willing*) – varžosi dėl pagrindinio vaidmens derybose apie Ukrainos ateitį.

G. Meloni, kurios kitais metais laukia rinkimai, jau seniai nepatenkinta tuo, kaip aktyviai veikia vadinamasis E3 formatas (Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija), bandydamas atstovauti Europos interesams siekiant užbaigti karą ir formuojant būsimą žemyno saugumo architektūrą.

„Jei Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija, veikdamos gerai žinomu E3 formatu, mano, kad gali pasiekti daugiau pačios vienos nei mes visi kartu, tuomet jos bent jau turėtų tai daryti visų vardu, gavusios oficialų visų šalių mandatą“, – sakė ji praėjusį mėnesį.

„Kai kalbame apie E3, kalbame apie geopolitinę įtaką, karinę ir finansinę galią, – teigė vienas ES diplomatas. – Tai nėra tiesioginis Italijos atstūmimas, tačiau Roma aiškiai jaučia, kad ir ji turėtų turėti vietą prie derybų stalo.“

Lenkijos iniciatyva

G. Meloni poziciją palaiko Lenkija – dar viena stipri karinė galia ir vienintelė kita didelė ES valstybė, besiribojanti su Ukraina. Visgi G.Meloni kolega Donaldas Tuskas nebuvo toks atviras dėl savo noro dalyvauti šiose aukšto lygio diskusijose. „Kaip žinote, turime daug formatų, – ketvirtadienį Varšuvoje žurnalistams sakė Tuskas. – Kaip ES, kaip „norinčiųjų koalicija“ – mes laikomės aiškios pozicijos. Aš visiškai įsitraukęs į šiuos procesus.“

• Tačiau užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis buvo labiau atviras. „Mažiausiai norime, kad Vakarų Europa tartųsi su Rusija, aplenkdama Rytų europiečius“, – teigė jis, darydamas užuominą į ketvirtąjį dešimtmetį bei vėlesnę 1945 m. Jaltos konferenciją ir „geležinę uždangą“.

„Negalima palikti Rytų Europos ir Skandinavijos už pokalbio ribų. Mūsų yra apie 120 milijonų. Su Rusija ribojasi Suomija, Norvegija, Baltijos šalys, o Lenkija turi sieną ir su Rusija, ir su Ukraina.“

Berlynas tvirtina, kad E3 formatas yra natūraliausias sprendimas, nes Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija yra trys stipriausios karinės galios, kurios garantuos bet kokius būsimus saugumo įsipareigojimus Ukrainai.

Lenkija, kaip ir Italija, pasisako už E5 formatą, kuris leistų dalyvauti ir Varšuvai bei Romai. Tačiau R. Sikorskis taip pat pasiūlė kitą lyderių sudėtį, galinčią kalbėtis su V. Putinu: António Costa, Kaja Kallas (ES užsienio politikos vadovė) ir Andy Burnhamas (Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas).

R. Sikorskio teigimu, A. Costa ir K. Kallas, remiantis ES sutartimis, turi teisinį mandatą atstovauti visam blokui.

„Taip pat pritariu ministrei pirmininkei G. Meloni, kad neturėtume kalbėti skirtingais balsais, – ketvirtadienį Lisabonoje žurnalistams sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. – Turime išlikti vieningi ir pabrėžti, kad dalykai, kurių siekia Rusija, reikalauja ir Europos sprendimo.“

ES vienybės stoka

G. Meloni nėra vienintelė, atkreipianti dėmesį į ES pozicijos susiskaldymą. Praėjusią savaitę Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen – artima G. Meloni sąjungininkė Europos Vadovų Taryboje – suabejojo ​​Suomijos ir Norvegijos lyderių skambučiu V. Putinui ir paklausė, ko jie iš tiesų tikėjosi pasiekti.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre gynė šio pokalbio būtinybę, vadindami jį naudingu žingsniu, kuris buvo visiškai suderintas su Kijevu. Pasak ES pareigūno, jiedu „labai mielai“ aptartų specialiojo pasiuntinio Ukrainai paieškas. Tačiau šis pokalbis „nėra bandymas“ į tokias pareigas paskirti Stubbą ir Støre’ę – pabrėžė minėtas asmuo.

Šiaip ar taip, europiečiams skubiai ieškant naujų būdų Ukrainai finansuoti, mažai tikėtina, kad šią žiemą karas bent kiek aprims.

„Turime realistiškai vertinti taikos derybas, – sakė Donaldas Tuskas. – Ir privalome būti labai atsargūs, kalbėdami apie tikruosius Rusijos ketinimus. Žiemą Putinas gali turėti mažiau paskatų susitarti.“