infa.lt

Foto: V.Zelenskio „Telegram“

Nors Jungtinės Valstijos toliau daro spaudimą Ukrainai – taip įtempdamos abiejų šalių santykius, – Vašingtonas kartu siekia kuo greičiau atnaujinti derybas dėl taikos susitarimo.

Kaip rašo „The Economist“ leidinys, tarp svarstomų sąlygų – demilitarizuotos zonos sukūrimas Donbase, investicijų paketas Ukrainai bei narystė ES mainais už tai, kad Ukraina atsisakytų siekio įstoti į NATO.

Leidinys taip pat praneša, kad pagal siūlomą susitarimą Rusijai būtų leista bendradarbiauti su Amerikos įmonėmis; be to, būtų sušvelnintos sankcijos ir normalizuoti politiniai santykiai su Maskva. Be to, diskusijose esą aptariamas galimas rusiškų dujų tiekimo Europai atnaujinimas ir dujotiekio „Nord Stream“ veiklos atstatymas.

Vienas Ukrainos pareigūnas žurnalistams išreiškė susirūpinimą, kad kai kuriems taikos derybų dalyviams ekonominiai interesai gali būti svarbesni už ilgalaikės taikos įtvirtinimą.

Ukrainos derybininkai baiminasi, kad JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pasiuntiniai gali sudaryti pelningus sandorius su Rusija dar prieš tai, kai bus sutarta dėl Ukrainai priimtinų karo užbaigimo sąlygų ar saugumo garantijų.

„Jų požiūriu – kam laukti ir gaišti laiką? Juk laikas – pinigai“, – pažymėjo Ukrainos pareigūnas.

JAV – sėkmingos Rusijos informacinės operacijos auka

Pasak šaltinio JAV vyriausybėje, pastarieji prezidento D. Trampo veiksmai nėra bandymas priversti Ukrainą kapituliuoti; veikiau jis pats tapo rusų surengtos „sėkmingos informacinės operacijos“ auka.

„The Economist“ pažymi, kad specialieji JAV pasiuntiniai Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) ir Jaredas Kushneris klaidingai interpretuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino motyvus – jie mano, kad šie yra daugiausia ekonominio ir teritorinio, o ne nacionalistinio pobūdžio.

Būtent dėl ​​šios klaidingos prielaidos Amerikos pasiuntiniai tampa pažeidžiami Rusijos manipuliacijoms. Žurnalistų teigimu, Vašingtono sprendimas apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje galėjo būti skirtas kaip diplomatinis įspėjimas, tačiau Ukraina jo pasekmes pajuto mūšio lauke.

Tuo tarpu V. Putinui tai tapo dviejų sėkmingų savaičių kulminacija: D. Trampas sudarė susitarimą su Rusija ir kartu atidėjo naujų sankcijų įvedimą, numatytą įstatyme, kurį aktyviai palaikė velionis Lindsey Grahamas.

Jei pralaimėtų rinkimus, D. Trampas galėtų tapti dar agresyvesnis.

Leidinyje pažymima, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio drąsūs pareiškimai – kuriuose jis kritikavo JAV prezidentą dėl „silpnų sprendimų“ – tikriausiai buvo grindžiami prielaida, jog galimas respublikonų pralaimėjimas kadencijos vidurio rinkimuose susilpnintų D. Trampo pozicijas.

Vis dėlto, kaip leidiniui teigė vienas kongresmenas, ši prielaida gali būti klaidinga: kuo agresyviau demokratai – jei susigrąžintų Kongreso kontrolę – vykdytų tyrimus D. Trampo atžvilgiu, tuo agresyvesnis galėtų tapti paties D. Trampo elgesys, o tai neatitiktų Ukrainos interesų.

Tuo pat metu pažymima, kad Rusija nerodo jokio noro siekti taikos ir, artėjant žiemai, tęsia smūgius į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Maskva, greičiausiai, bandys vilkinti procesą, tikėdamasi išsiderėti nuolaidų – konkrečiai, sankcijų panaikinimą.