infa.lt

asociatyvi nuotr.

Jungtinės Karalystės valdžios institucijos oficialiai pripažino, kad „Xlinks” projektas, kuriuo siekiama sukurti transkontinentinį energijos tiltą, yra nacionalinis. Jos taip pat uždraudė kliudyti įgyvendinti projektą šalyje.

Pagal planus, 3 800 km ilgio povandeninis kabelis būtų nutiestas iš Maroko į pietinę Jungtinės Karalystės pakrantę. Tačiau „Xlinks” turės įveikti daugybę politinių, logistinių ir finansinių kliūčių. Įgyvendinus 25 mlrd. dolerių vertės projektą Jungtinė Karalystė galėtų patenkinti iki 8% savo elektros energijos poreikių.

Maroko ir JK. „Power Project” neabejotinai yra vienas didžiausių šių laikų statybos projektų. Jo išlaidos vertinamos daugiau kaip 25 mlrd. dolerių, o įgyvendinimo laikotarpis gali viršyti penkerius metus.

Kūrėjai išreiškia viltį pradėti eksploatuoti elektros tiltą 2029 m., tačiau šio plano realumas kelia abejonių.

Problemų su Europos šalimis neturėtų kilti. Energijos tiltas bus nutiestas Portugalijos, šiaurės Ispanijos ir pietvakarių Prancūzijos pakrantės vandenyse.

Į Jungtinę Karalystę jis įeis salos pietvakariuose, plačiu lanku apims Bretanės ir Kornvalio pakrantes, o į krantą išlips Šiaurės Devone.

Projektas apima du 3,6 GW galios kabelius, kuriais bus tiekiama aukštos įtampos nuolatinė srovė (HVDC).

Tačiau „Xlinks” Maroke dar turi pastatyti saulės ir vėjo jėgainių parkus, kad galėtų tiekti elektros energiją Jungtinei Karalystei. Iš viso reikia sukurti iki 11,5 GW galios saulės ir vėjo jėgainių parkus.

Šiuo metu su Maroko valdžios institucijomis nėra pasiekta jokių susitarimų, o projektui įgyvendinti reikia didžiulių žemės plotų. „Xlinks” planuoja įrengti 200 kvadratinių kilometrų ploto saulės fotovoltinių plokščių.

Teoriškai šis projektas galėtų būti naudingas Maroko gyventojams, nes suteiktų jiems darbo vietų. Planuojama sukurti iki 10 000 darbo vietų.

Tačiau panašių iniciatyvų Afrikoje patirtis rodo, kad dažnai darbui kviečiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai iš užsienio. Be to, šis projektas neprisidės prie Maroko elektros energijos tiekimo tinklo.

Marokiečiai gali stebėtis, kodėl milijardai dolerių buvo investuoti į projektą, kuris realiai nieko neprideda prie jų pačių elektros tinklo. Šiai infrastruktūrai palaikyti reikės daug vandens, o šalis jau dabar susiduria su vandens trūkumu.

Kas paskatino vietos valdžios institucijas pritarti projektui, lieka klausimas. Vis dėlto Maroko nacionalinė elektros energijos ir geriamojo vandens tarnyba pritaria šiam planui.

Energijos tiltas eis netoli karinio konflikto zonos Vakarų Sacharoje. Jau vien dėl to gali kilti sunkumų stabiliam tilto eksploatavimui. Papildomu iššūkiu tampa ir būtinybė pastatyti didžiulę 22,5 GWh talpos ir 5 GW galios bateriją energijos gamybos zonoje.

Pagrindinis kūrėjo argumentas grindžiamas tuo, kad energijos tiltas iš Afrikos užtikrins daugiau elektros energijos nei ilgai kuriama atominė elektrinė Hinkley Point C, kurios kaina viršijo 40 mlrd. dolerių ir nežinia kaip auga toliau.

Tačiau „Morocco-U.K. Power Project” kaina gali pasirodyti aukštesnė nei 25 mlrd JAV dolerių, o jos užbaigimas gali būti atidėtas iki XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio.

Techniniai sunkumai neišvengiami, nes tokio ilgio ir tokio gylio (700 m) elektros tiltai dar nebuvo statomi.

Šiuo metu ilgiausias atstumas yra 765 kilometrų HVDC kabelis projekte „Viking Link”, jungiančiame Jungtinės Karalystės ir Danijos elektros tinklus, kuris turi būti pradėtas eksploatuoti 2024 m. sausį.

Kaip šis plataus užmojo projektas paveiks Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojus, dar neaišku. Jei pavyks, šis energijos kabelis galėtų tapti pasaulinio povandeninio energijos skirstymo tinklo, panašaus į planetą aprėpiančius informacinius kanalus, pradžia.