infa.lt

Remiantis aukščiausiojo lygio susitikimo komunikato projektu, su kuriuo susipažino EURACTIV, tikimasi, kad ES pagirs Ukrainos pažangą vykdant narystės reformas ir pasiųs griežtą žinią Maskvai, tačiau valstybių narių nuomonės dėl stojimo spartos nesutampa.

Diskusijos vyksta prieš svarbų ES vizitą į Ukrainą, kuris įvyks vėliau šią savaitę ir kurio metu bus pasiųsta solidarumo žinia, o Kijevas bus skatinamas tęsti reformas, reikalingas galimai narystei ES, praėjus beveik metams po Rusijos invazijos pradžios.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas penktadienį susitiks su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o prieš tai ketvirtadienį vyks Europos Komisijos ir Ukrainos vyriausybės konsultacijos.

Komunikato projekte, su kuriuo susipažino EURACTIV, teigiama, kad ES ir Ukrainos vadovai ketina pakartoti, kad „Ukrainos ir jos piliečių ateitis yra Europos Sąjungoje” ir „įsipareigojimą remti tolesnę Ukrainos europinę integraciją”.

„ES pripažino didelę pažangą, kurią Ukraina padarė pastaraisiais mėnesiais siekdama tikslų, kuriais grindžiamas jos kandidatės į ES statusas, palankiai įvertino Ukrainos pastangas vykdyti reformas tokiais sunkiais laikais ir paragino šalį toliau eiti šiuo keliu bei įvykdyti Komisijos nuomonėje dėl jos paraiškos dėl narystės nurodytas sąlygas, kad galėtų siekti pažangos siekiant būsimos narystės ES”, – teigiama dabartinės formos komunikato projekte.

Be numatomų kalbų dėl stojimo į ES, tikimasi pažangos tokiose srityse, kaip Ukrainos eksportuojamų prekių be muitų patekimas į ES, galimybė naudotis bloko tarptinklinio ryšio laisvąja zona ir prisijungimas prie bendros mokėjimų eurais erdvės.

Abi šalys taip pat turėtų pasirašyti susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje.

ES vykdomoji institucija dar nepaskelbė Komisijos konsultacijų su vyriausybėmis darbotvarkės, tačiau tikėtina, kad bus aptartas Ukrainos finansavimas ir atstatymas, šalies paraiška dėl narystės ES ir galimos naujos sankcijos Rusijai.

Stojimo kalba

Pasak kelių ES diplomatų, šios savaitės aukščiausiojo lygio susitikime taip pat bus siekiama suvaldyti lūkesčius, nesvarbu, kokią žinią norima perduoti.

Tikimasi, kad antradienį (sausio 31 d.) ES ambasadoriai susitars dėl galutinės aukščiausiojo lygio susitikimo komunikato versijos.

Pastarosiomis savaitėmis valstybės narės ginčijosi dėl teigiamos teksto formuluotės, susijusios su Ukrainos narystės ES perspektyva, EURACTIV sakė keturi ES diplomatai.

Lenkija, trys Baltijos šalys ir Ukraina siekė, kad būtų pateikta formuluotė, kuri Kijevui nurodytų, kad jo narystės prašymas gali būti paspartintas.

„Iš aukščiausiojo lygio susitikimo tikimės padrąsinimo Ukrainai ir aiškaus jos padarytos pažangos įvertinimo”, – EURACTIV sakė vienas Rytų Europos ES diplomatas. „Nors tai tik pareiškimas, žodžiai yra svarbūs, todėl siekiame, kad tekstas būtų labiau padrąsinantis”, – pridūrė diplomatas.

Birželio mėn. Europos Komisija rekomendavo Ukrainai suteikti ES kandidatės statusą su sąlyga, kad Kijevas imsis tam tikrų teisėkūros ir politikos priemonių, pavadintų septyniomis rekomendacijomis.

Tarp šių rekomendacijų – priimti teisės aktus dėl šalies Konstitucinio Teismo teisėjų atrankos konkurso būdu, stiprinti kovą su korupcija, suderinti žiniasklaidos reguliavimą su ES standartais ir apsaugoti tautines mažumas.

Pastaraisiais mėnesiais Kijevui sparčiai vykdant reformas, Ukrainos vadovai išreiškė viltį, kad jų šalis galėtų prisijungti prie bloko artimiausiu metu, galbūt net per ateinančius dvejus metus.

Tačiau nepaisant to, kad praėjusį birželį Kijevui buvo nuspręsta suteikti kandidatės statusą, Ukrainos perspektyva artimiausiu metu prisijungti prie bloko išlieka menka.

„Daugelis didžiųjų valstybių narių nepritars pernelyg pozityviai kalbai – ne tik todėl, kad sutarta kalba yra vos mėnesio senumo, todėl niekas nėra pasirengęs iš naujo pradėti sudėtingą diskusiją, kurią ką tik baigėme”, – EURACTIV sakė vienas ES diplomatas.

Keletas ES diplomatų sakė, kad deklaracijos projekto kalba kai kurioms skeptiškesnėms valstybėms narėms tapo „per daug orientuota į ateitį”, o Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Portugalija, Danija ir Belgija turėtų pasipriešinti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pernai sakė, kad gali praeiti „dešimtmečiai”, kol Ukraina galės prisijungti prie bloko, o net ir palankiausiai nusiteikę ES vadovai pripažįsta, kad Kijevo gali laukti ilgesnis kelias.

Skeptiškiau nusiteikusios valstybės narės mano, kad nuoroda į „didelę pažangą” yra pernelyg ankstyva ir „užbėga už akių įprastiems stojimo proceso žingsniams”, nes dar nepateiktas joks oficialus Ukrainos pažangos įvertinimas.

Jos norėtų laikytis birželį Europos Vadovų Tarybos susitikime naudotos formuluotės ir sutarto proceso, pagal kurį Europos Komisija turėtų pateikti tarpinę atnaujintą informaciją apie Ukrainos pažangą vykdant septynis reikalavimus, kuriuos ES nustatė stojimo deryboms pradėti.

Ši atnaujinta informacija papildytų reguliarų vertinimą, atliekamą pagal spalio mėnesį reguliariai skelbiamą Komisijos metinį plėtros dokumentų rinkinį, į kurį greičiausiai bus įtraukta daugiau rekomendacijų.

Privačiuose pokalbiuose su šiuo dokumentu dirbantys ES pareigūnai pažymėjo, kad Ukraina padarė nemažą pažangą priimdama naują žiniasklaidos įstatymą ir pasistūmėjo į priekį, teikdama svarbiausias kandidatūras į šalies Specializuotąją kovos su korupcija prokuratūrą.

„Turint omenyje, kad tai yra šalis, kurioje vyksta karas, jie iš tiesų dėjo daug pastangų, kad įvykdytų tai, ko iš jų reikalauja plėtros procesas”, – EURACTIV sakė vienas ES pareigūnas, susipažinęs su šiuo klausimu.

Nors Ukraina paskelbė apie Konstitucinio Teismo reformą ir teisėjų skyrimo tvarką, Venecijos komisijai vis dar kelia susirūpinimą patariamosios ekspertų grupės – institucijos, kuri atrenka kandidatus į teismą – įgaliojimai ir sudėtis.

„Išlieka teisinės valstybės ir teismų sistemos derinimo, taip pat kovos su korupcija spragų, o kai kurias reformas greičiausiai reikės toliau derinti su ES teisės aktais”, – pridūrė ES pareigūnas.

Šiuo tikslu aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos projekte ketinama nurodyti, kad „Konstitucinio Teismo reforma ir politiškai nepriklausomų bei kvalifikuotų konstitucinių teisėjų atrankos procedūra tebėra gyvybiškai svarbi siekiant sustiprinti Ukrainos atsparumą”.