infa.lt

Lenkijos delegacija (taip pat Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos ir Slovakijos atstovų vardu) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos (Europos Vadovų Tarybos struktūros) posėdyje iškėlė klausimą dėl išaugusio Ukrainos eksporto poveikio Rytų Europos rinkoms.

Pasak minėtų šalių atstovų, spartus Ukrainos maisto produktų importo didėjimas neatitinka ES žemės ūkio produktų gamintojų interesų.

Šiandienos susitikimui parengtame dokumente (.pdf) rašoma, kad Rytų Europos šalys aktyviai remia Ukrainos maisto pramonės įmones pagal programą „Solidarumo keliai”. Ji leidžia Ukrainos gamintojams supaprastinta tvarka tiekti produktus į trečiąsias šalis per Rytų Europos valstybes.

„Vienas iš priemonių, kuriomis siekiama palengvinti produktų importą iš Ukrainos, padarinių … buvo gerokai padidėjusi Ukrainos produktų pasiūla ES rinkose, ypač prie sienos su Ukraina”, – pranešė Lenkijos delegacija. Daugkartinis ukrainietiškų produktų importas sukėlė rinkos anomaliją ir sumažino Rytų Europos ūkininkų prekių paklausą.

Patikslinama, kad 2022 m. sausio-lapkričio mėnesiais ukrainietiškų kukurūzų importas į Rytų Europą padidėjo nuo kelių tūkstančių tonų iki kelių milijonų tonų. Ypač sunkioje padėtyje atsidūrė Lenkijos obuolių gamintojai, nes jiems sunku konkuruoti su aktyviai rinką užpildančiais Ukrainos produktais,

Rusija ir Baltarusija lenkų prekėms įvedė embargą, o dėl energetikos krizės padarinių labai išaugo gamybos ir saugojimo sąnaudos.

Atsižvelgdamos į šią padėtį, ES šalys siūlo šias priemones:

• Kompensuoti ūkininkams žalą, kurią sukėlė įvykių Ukrainoje poveikis ES žemės ūkio rinkai;
• peržiūrėti ES žemės ūkio politiką (įskaitant bendrąsias išmokas);
• „solidarumo maršrutus” orientuoti tik į tranzito tikslus ir neleisti Ukrainos produktams pasiekti ES šalių;
• steigti sandėlius laikinai saugoti importuojamus maisto produktus;
• peržiūrėti paramos priemones Ukrainos gamintojams, kad jos netrukdytų Rytų Europos ūkininkų veiklai.