infa.lt

Savitarnos kasos iš tikrųjų nepadidina prekybos centrų našumo, tačiau jos padeda atsikratyti darbuotojų ir sutaupyti lėšų mažinant darbuotojų skaičių. Naujame tyrime parodyta, kokią įtaką socialinei nelygybei turėjo automatizavimas JAV, kai darbuotojus pakeitė mašinos.

Pasirodo, per pastaruosius 40 metų pajamų atotrūkis tarp labiau ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų labai padidėjo, o 50% šio augimo kaltės tenka automatizacijai.

Nuo 1980 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose profesinį ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų pajamos gerokai padidėjo, net ir atsižvelgus į infliaciją, o nesimokančių asmenų pajamos sumažėjo 15%. Šį reiškinį gali lemti kelios priežastys: profesinių sąjungų įtakos mažėjimas, nekvalifikuotų darbuotojų perteklius rinkoje arba kiti technologiniai pokyčiai.

MIT nusprendė išsiaiškinti, ar šią tendenciją lėmė darbo automatizacija.

Šiuo tikslu tyrėjai analizavo 1987-2016 m. 49 pramonės šakų statistinius duomenis, duomenis apie mašinų ir programinės įrangos diegimą ir anksčiau surinktus duomenis apie robotikos paplitimą JAV.

Kartu jie tyrė JAV darbuotojų, priklausančių maždaug 500 demografinių pogrupių, turinčių skirtingą lytį, amžių, išsilavinimą, tautybę ir imigracijos statusą, pajamų lygį, praneša „MIT News”.

Palyginimo rezultatai parodė, kad automatizavimas iš tiesų turėjo didelį poveikį. Pavyzdžiui, nuo 1980 m., atsižvelgiant į infliaciją, aukštojo išsilavinimo neturinčių vyrų pajamos sumažėjo 8,8%, o moterų – 2,3%.

Pagrindinė tyrimo išvada yra ta, kad, pasak autorių, automatizavimas neturėtų būti vertinamas taip pat, kaip ir kitos inovacijų rūšys. Tai turi savo įtaką darbo vietai, o ne tik tampa platesnės technologijų pritaikymo kasdieniame gyvenime tendencijos dalimi.

Pavyzdžiui, savitarnos kasos parduotuvėse. Autoriai šią technologiją vadina „taip pat automatizavimu”, nes tokia naujovė naudinga verslo savininkams, kenkia darbuotojams ir nėra labai naudinga klientams: ji nesupaprastina ir nepagreitina mokėjimo proceso, nepagerina jų gyvenimo kokybės.