infa.lt

Artėjant vienerių metų Rusijos invazijos į Ukrainą sukakčiai, visi požymiai rodo, kad karas užsitęs, o 2023 m. abi pusės patirs daugybę praradimų, rašo „Washington Examiner”.

Nors Ukrainos sėkmė mūšio lauke prieš kadaise visuotinai laikytą pranašesnę karinę jėgą yra tiesiog stulbinanti, o jos nauja žvaigždė prezidentas Volodymyras Zelenskis dažnai lyginamas su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Vinstonu Čerčiliu, prieš Naujuosius metus pats karas įėjo į mirtiną sąstingį, kuriame nė viena pusė negali pasiekti didesnių laimėjimų.

Kol kas dinamika išlieka Ukrainos naudai. Rusijos pajėgų sutriuškinimas šiauriniame Charkovo mieste ir pietinio Chersono miesto likučių išlaisvinimas privertė pavargusią, daugiausia Rusijos šauktinių kariuomenę kasti kilometrus tranšėjų – visa tai desperatiškai bandant išlaikyti liniją prieš Vakarų aprūpintas ir labai motyvuotas Ukrainos pajėgas.

„Šis karas sparčiai virsta Pirmojo pasaulinio karo tranšėjų karu”, – sakė buvęs NATO vadas, į atsargą išėjęs generolas Wesas Clarkas. „Manau, kad bus sunku pralaužti ten esančią Rusijos gynybą be gerokai didesnės JAV karinės pagalbos.”

Rusijos prezidento Vladimiro Putino svajonės apie greitą ir visišką pergalę greitai išgaravo susidūrus su tvirtu Ukrainos pasipriešinimu, ir dabar jo atsarginis planas – padaryti kuo didesnę žalą Ukrainos energetikos infrastruktūrai dronų ir raketų smūgiais, siekiant palaužti Ukrainos žmonių ir juos remiančių Vakarų šalių valią.

„Tai dalis pastangų atgrasyti Vakarus nuo paramos Ukrainai ir priversti žmones Vakaruose sakyti: „O, tai beviltiška. Tai nesibaigiantis karas”, – praėjusį mėnesį CNN laidoje sakė W. Klarkas.

Pagrindinė taikos kliūtis yra ta, kad abi pusės yra užsibrėžusios viena kitai prieštaraujančius tikslus, kuriuos priėmus būtų reikalaujama visiškos kitos pusės kapituliacijos.

Zelenskis, kaip ir dauguma ukrainiečių, mano, kad sutikimas su bet kokiomis paliaubomis ar susitarimu „taika už žemę” būtų lemtinga klaida, leidžianti V. Putinui ateityje persigrupuoti, persitvarkyti ir vėl pulti, pasimokius iš praeities klaidų.

V. Putinas pats save įvarė į kampą, nes viską (savo padėtį pasaulyje, populiarumą namuose) pastatė ant kortos dėl savo iredentistinės fantazijos, kad Ukraina nėra tikra šalis ir turi būti sujungta su Motina Rusija.

Nesėkmė jam gali būti pražūtinga ne tik politiškai, bet ir tiesiogine prasme, todėl dauguma Kremliaus stebėtojų mano, jog V. Putinas tiki, kad negali sau leisti atrodyti kaip atsitraukiantis.

„Jis pasirengęs susitaikyti su daugybe aukų – iki 300 000, kaip dabar sąjungininkams sako viena NATO narė”, – praėjusį mėnesį interviu sakė „New York Times” Maskvos biuro vadovas Antonas Trojanovskis. „Putinas į tai žiūri taip, kad Sovietų Sąjunga per Antrąjį pasaulinį karą neteko 27 mln. žmonių, ir jis įsitikinęs, kad Rusijos žmonės yra pasirengę kentėti – daugiau nei žmonės Vakaruose.”

Gruodį savo istorinėje kalboje Kongrese V. Zelenskis teigė, kad 2023 m. gali būti karo „lūžio taškas”, t. y. jei jam pavyks gauti ginklų, reikalingų pilnam puolimui prieš Rusijos kariuomenę, kuri dabar yra atsitraukusi.

„Ukraina laikosi savo pozicijų ir niekada nepasiduos”, – sakė jis JAV įstatymų leidėjams likus kelioms dienoms iki to, kai Kongresas priėmė 1,7 trilijono JAV dolerių išlaidų įstatymą, kuriame Ukrainai ir NATO sąjungininkėms numatyta 45 mlrd. dolerių.

„Jūsų parama yra labai svarbi ne tik tam, kad išstovėtume kovoje, bet ir tam, kad pasiektume lūžio tašką ir laimėtume mūšio lauke. Mes turime artileriją, taip. Ačiū jums. Mes ją turime. Ar jos pakanka? Tiesą sakant, nelabai.”, sakė V.Zelenskis

Iki šiol JAV išleido kiek daugiau nei 20 mlrd. dolerių Ukrainai apginkluoti ir paremti. Tačiau svarbu ne tik dolerių suma, bet ir tiekiamos ginkluotės rūšis.

„Mano kritika šiai administracijai buvo tokia, kad prieš invaziją mes ginklų neduodavome, o po invazijos šį procesą sulėtinome”, – sakė respublikonas Maiklas Makolas (Michael McCaul, R-TX), būsimasis Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, iškart po to, kai po kadencijos vidurio rinkimų respublikonai perėmė rūmų kontrolę.

„Mes duodame jiems tai, ko jiems reikia, ir jie laimi. Jei to nedarysime, tai bus ilgas, užsitęsęs karas”, – sakė jis ABC laidoje „This Week”.

Be ilgesnio nuotolio amunicijos, tankų ir šarvuotosios technikos, Ukrainai labiausiai reikia galingesnių oro pajėgų, bepiločių lėktuvų ir modernių reaktyvinių naikintuvų, teigia į pensiją išėjęs karinių oro pajėgų generolas leitenantas Dave’as Deptula, kuris buvo pagrindinis 1991 m. operacijos „Audra dykumoje” oro kampanijos architektas.

„Vakarų kovinės oro pajėgos galėtų iš esmės pakeisti šios kovos pusiausvyrą”, – praėjusią vasarą žurnale „Forbes” rašė D. Deptula.

„Rusijos kariuomenė yra optimizuota kautis ant žemės. Kovodama iš oro, Ukraina gali pakeisti šį pranašumą.”

Dėl intensyvaus naudojimo ir atsarginių dalių trūkumo Ukrainos sovietinių MiG’ų parkas pamažu mažėja.

V. Zelenskis nuo pat pirmos dienos prašė kovinių lėktuvų ir atmeta mintį, kad JAV karo lėktuvai yra per daug pažangūs Ukrainos pilotams.

„Ukraina niekada neprašė amerikiečių karių kariauti mūsų žemėje vietoj mūsų”, – sakė Ukrainos prezidentas savo kalboje gruodžio 21 d. „Užtikrinu jus, kad Ukrainos kariai gali patys puikiai valdyti amerikiečių tankus ir lėktuvus”.

J. Deptula su tuo sutinka, pažymėdamas, kad „JAV turi paruoštą perteklinių lėktuvų atsargą, kuri gali greitai pakeisti jėgų pusiausvyrą”, turint omenyje, kad šiuo metu yra išleidžiama į atsargą beveik 100 lėktuvų F-15 ir F-16 bei 21 antžeminis atakos lėktuvas A-10.

„Ukrainiečių pilotai, turintys didelę naikintuvų pilotų patirtį, galėtų greitai prisitaikyti prie F-15 ir F-16”, – rašo jis. „Jei JAV imsis skubių veiksmų.”

Karas atnešė baisių nuostolių abiem pusėms, todėl dar labiau padidėja būtinybė skubiai užbaigti konfliktą per ateinančius metus, jei tai įmanoma.

Lapkritį Niujorko ekonomikos klube vykusiame renginyje Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley nurodė, kad žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius siekia 100 000, o Ukrainos aukų skaičius gali būti panašus, taip pat dar 40 000 nužudytų Ukrainos civilių ir nuo 10 iki 30 mln. žmonių, priverstų palikti savo namus.

Tačiau protu nesuvokiamas kančių ir žmonių nelaimių lygis pridėjo dar vieną psichologinę kliūtį bet kokiam kompromisiniam taikos susitarimui: „prarastų nuostolių klaidingumą”, t. y. mintį, kad sustojimas nepasiekus visiškos pergalės reikštų, jog dešimtys tūkstančių jau prarastų gyvybių būtų buvusios veltui.

Milley nurodė Pirmojo pasaulinio karo pavyzdį, kai per pirmuosius kelis mėnesius kare, kurio, kaip žinojo daugelis valdžioje esančių asmenų, nebuvo įmanoma laimėti, aukų skaičius viršijo milijoną.

Diskusijos vyko tarp „pripažinti nuostolius ir derėtis” stovyklos, ir „kovoti toliau iki pergalės” stovyklos.

„Ginčą laimėjo ta pusė, kuri reikalavo: „Kovoti toliau iki pergalės”, – sakė Milley. „Tad, karas tęsėsi 1915, 16, 17, 18 metais. Ir tas 1 milijonas žmonių, nužudytų nuo rugpjūčio iki gruodžio, sulaukus 1918 metų virto 20 milijonų nužudytų žmonių”.

Šis argumentas ne visai tinka NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jens Stoltenberg), kuris, kaip ir JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden), teigia, kad karas vyksta ne tik dėl Ukrainos.

„Sąjungininkai pasirengę paremti Ukrainą, nes supranta, kad jei Putinas laimės, tai bus tragedija ukrainiečiams, bet tai bus nepaprastai rimta ir mums visiems. Dėl to NATO sąjungininkai taps labiau pažeidžiami, o pasaulis – pavojingesnis, todėl negalime leisti prezidentui Putinui laimėti”, – praėjusį mėnesį sakė J. Stoltenbergas.

„Dauguma karų, greičiausiai ir šis karas, baigsis prie derybų stalo. Tačiau žinome, kad tai, kas vyksta prie to stalo, visiškai priklauso nuo padėties mūšio lauke”, – sakė J. Stoltenbergas.

„Jei laimės agresorius, tai nesuteiks mums ilgalaikės taikos. Taigi paradoksas tas, kad kuo labiau norime taikaus, derybomis pasiekto sprendimo, užtikrinančio Ukrainos pergalę, tuo skubiau turime teikti karinę paramą Ukrainai, kad būtų sudarytos sąlygos teisingai ir ilgalaikei taikai.”

Tęsim karą už teisingą ir ilgalaikę taiką.

Neseniai Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto atliktame vertinime prognozuojama, kad niekas, išskyrus didelius mūšio lauko pokyčius, neprivers V. Putino svarstyti „prasmingo [Vakarams] taikaus sprendimo”.

„Mažai tikėtina, kad Putinas sutiks su kokiu nors menkesniu rezultatu.

Nebent Ukraina, padedama savo Vakarų rėmėjų, sugebėtų iškovoti papildomų didelio masto laimėjimų prieš Rusijos pajėgas ir išlaisvinti gerokai daugiau okupuotų žemių”, – padarė išvadą ISW analitikai.

To neįmanoma pasiekti greitai, sakė atsistatydinęs JAV Centrinės vadovybės vadas ir buvęs CŽV direktorius generolas Deividas Petreusas (David Petraeus).

„Visiškai aišku, kad laukia mėnesiai, jei ne metai, sunkių kovų, kol Kremliuje bus atliktas labai svarbus apskaičiavimas, t. y. prieita suvokimo, kad šis karas Rusijai yra nelaimėtinas taip, kaip Sovietų Sąjungai buvo nelaimėtinas Afganistanas”, – sakė jis interviu CNN.