infa.lt

Dauguma ES valstybių narių pritarė tik tam, kad iki 2030 m. atsinaujinančiosios energijos, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos, naudojimas sudarytų 40%, o tai gerokai mažiau nei Europos Komisijos pateiktas 45% tikslas, kuriam Parlamentas pritarė šių metų pradžioje, reaguodamas į Rusijos karą Ukrainoje, rašo Euractiv.

ES energetikos komisarė Kadri Simson, gruodžio 19 d. kalbėjęs ES energetikos tarybos posėdyje, teigė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo spartinimas yra „pagrindinė „mūsų” darbotvarkės, kuria siekiama palaipsniui atsisakyti Rusijos iškastinio kuro” ir izoliuoti Maskvą, dalis.

Ji pridūrė, kad 2022 m. įrengtas 51 gigavatas vėjo ir saulės energijos pajėgumų padėjo ES sutaupyti apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų, taip iliustruodamas atsinaujinančiųjų išteklių indėlį į Europos energetinę nepriklausomybę.

Europos Parlamentas su tuo sutinka. Rugsėjį europarlamentarai didžiule balsų dauguma pritarė 45% tikslui. Jų nuomonė yra svarbi, nes Parlamentas turi tokią pačią balso teisę, kaip ir ES valstybės narės, priimant ES teisės aktus.

Vis dėlto 27 bloko energetikos ministrai pritarė tik 40% tikslui, kurį ES vykdomoji valdžia pateikė prieš metus iki Rusijos invazijos, ir pakartojo savo poziciją, jau išreikštą ankstesniame birželio mėnesio susitikime.

Kadangi Tarybos pozicija oficialiai priimta, dabar gali vykti vadinamosios trišalės Europos Komisijos, Tarybos ir Parlamento derybos, kuriose bus bandoma rasti kompromisą.

Kadangi pozicijos vis dar labai skiriasi, dabar brėžiamos mūšio linijos.

Tuo tarpu Reuters paskelbė analizę, kurioje nurodoma, kad pagrindinio atsinaujinančios energetikos elemento, ličio gavyba, su sąlyga, jei visi Europos ličio gavybos projektai būtų įgyvendinti, galėtų patenkinti tik 40% numatomos paklausos. Agentūros teigimu, šiuo metu Europoje negaminama nė gramo šio pagrindinio baterijų komponento, skirto elektra varomoms transporto priemonėms.