Jei visi Europos ličio gavybos projektai būtų įgyvendinti, jie galėtų patenkinti tik 40% numatomos paklausos, rašo „Reuters”.
Agentūros teigimu, šiuo metu Europoje negaminama nė gramo šio pagrindinio baterijų komponento, skirto elektra varomoms transporto priemonėms.
Iki 2050 m. švarios energijos projektams, ypač vėjo ir saulės energijos, Europa iš viso turi išleisti 5,3 trilijono JAV dolerių.
Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad vario, ličio, grafito, nikelio ir kai kurių kitų metalų ir mineralų, kurių reikia norint iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro, gamyba pasaulyje iki 2040 m. turėtų padidėti šešis kartus.
Daugelio svarbiausių pramoninių sudedamųjų dalių perdirbimą ir, kiek mažiau, gavybą vykdo Kinija. Joje perdirbama 58% pasaulio ličio, 65% kobalto ir daugiau kaip trečdalis nikelio bei vario.
Rusijoje taip pat gausu nikelio, paladžio ir kobalto. Europa importuoja 75-100% daugumos metalų.
Siekdamos išspręsti padėtį energijos rinkoje, Vakarų bendrovės gali sudaryti sandorius su draugiškų šalių tiekėjais, atidaryti savo kasyklas arba padidinti naftos perdirbimo apimtis. „Reuters” rašė, kad pirmasis būdas yra greičiausias ir šiuo metu yra įgyvendinamas.
ES ketina iki 2027 m. laipsniškai atsisakyti rusiško iškastinio kuro. Ši priemonė yra ES klimato kaitos politikos dalis.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad perėjimui prie ekologiškos „žaliosios” energetikos ES išleis 300 mlrd. eurų.
→ PAREMSIU? - ar infa.lt darbas reikalingas? Nuspręsti galite tik jūs. → Naujienlaiškis
122
Leidžiama ...
