infa.lt

Balandžio 26 d. buvo minimos 38-osios Černobylio atominės elektrinės katastrofos metinės. Jos primena, kokia yra tikroji branduolinės energetikos kaina, kurią sumokėjo ne tik gamta, bet ir žmonės, tiesiogiai paveikti šios nelaimės.

Mums apie radiacinį pavojų ir jo pasekmes taip pat primena ne tik šalia Ukrainos atominių elektrinių vykstantys kariniai veiksmai, šalia Vilniaus iškilęs Astravas, bet ir Lietuvos savivaldybėse prasidėjusios konsultacijoms dėl vietos parinkimo giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui, kuriame būtų saugomos Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos metu susidariusios panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvios atliekos.

Branduolinį atliekyną įsipareigota pradėti naudoti 2068 m.

Vyriausybės patvirtintoje 2021–2030 metų branduolinių objektų ir radioaktyvių atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta, kad Lietuvoje ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose, o jų eksploatavimo laikui pasibaigus, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną. Šiuo metu planuojama, kad toks atliekynas bus pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.

1983-2009 metais Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nuo 2010 metų vykdant jos eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, kurios turės būti laidojamos giluminiame atliekyne. Tai – 2416 tHM (tonų sunkiųjų metalų) panaudoto branduolinio kuro bei apie 10 tūkstančių tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų.

Atliekynui parinktos 77 vietos 29 savivaldybėse

Atrodo, iki atliekyno įrengimo dar daug laiko? Tačiau jau dabar Lietuvos savivaldybėse prasidėjusios konsultacijos dėl giluminio atliekyno įrengimo pradėjo neraminti Lietuvos  gyventojus. Sulaukiau ne vieno gyventojo skambučio iš savivaldybių, kurios numatytos kaip galimos vietos giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui įrengti.

Šiam projektui atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose šalies savivaldybėse. Šiuo metu radioaktyvių atliekų atliekynui yra parinktos potencialios vietos, iš kurių, po tyrimų, bus atrinkta viena.

Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose. Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose. Galutinė vieta giluminiam atliekynui turėtų būti parinkta iki 2047 metų.

Gal radioaktyvias atliekas vežiokime ne po savivaldybes, o išvežkime iš Lietuvos?

Man tikrai nesuprantamas planas vežioti Ignalinos atominės elektrinės branduolines atliekas į kitas savivaldybes. Kodėl net nebandoma ieškoti alternatyvų? Dar daugiau – Ignalinos atominės elektrinės atstovai teigia, kad tai yra vienintelė išeitis.

Netiesa! Šiuo metu galiojantys įstatymai yra numatę ir tokių atliekų išvežimą bei saugojimą kitoje valstybėje. Tai man patvirtino ir Radiacinės saugos centras.

Tam, kad Ignalinos atominės elektrinės ir Energetikos ministerijos atstovams nukristų nuo akių akidangčiai ir jie pradėtų matyti (ir mąstyti) plačiau, vos prasidėjus Seimo pavasario  sesijai su kolegomis socialdemokratais Seime įregistravome įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiai numatytas prioritetas pirmiausia ieškoti radioaktyvių atliekų saugojimo galimybių užsienyje ir tik jų neradus galvoti apie sprendimą, kuris nekeltų neigiamo poveikio Lietuvos gyventojų sveikatai ir aplinkai.

Radioaktyvių atliekų saugojimui užsienyje galimybių atsiras vis daugiau

Vis daugiau valstybių, uždarančių atomines elektrines, susidurs su poreikiu kurti giluminius, ilgalaikius radioaktyvių atliekų atliekynus. Suomija šiuo metu baigia įrengti pirmąjį ilgalaikį geologinį atliekyną. Radioaktyvios medžiagos jame bus talpinamos 400 metrus po žeme ir privalės išlikti 100 000 metų, nes tik tada radioaktyvus kuras nebekels pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai.

Kodėl Energetikos ministerija neieško dvišalio bendradarbiavimo? Finansus, kurie būtų skirti įrengti giluminį radioaktyvių atliekų atliekyną Lietuvoje, verčiau skirtume radioaktyvių atliekų išgabenimui ir saugojimui užsienio valstybėse, kurioje gamtinis karkasas ir geologiniai parametrai yra tinkamesni ilgalaikiam radioaktyvių atliekų saugojimui.

Taip žinosime, kad branduolinis kapinynas nekels grėsmės nei Zarasų, nei Molėtų, nei Trakų, nei Elektrėnų ar kitai savivaldybei, kurioje šiuo metu yra jam parinktos potencialios vietos.